Prievolių teisė. Konspektas

9 – 10 SEMINARAI

PRIEVOLIŲ TEISĖ

Prievolės subjektai yra kreditorius ir skolininkas, objektas, yra veiksmai, kurių atlikimo (ar susilaikymo nuo tokių veiksmų) kreditorius turi teisę pareikalauti iš skolininko.

Prievolė – tai teisinis santykis tarp dviejų apibrėžtų šalių (dviejų ar daugiau asmenų), iš kurių viena vadinta kreditoriumi (creditor, reus credendi), o kita skolininku (debitor). Kreditorius buvo aktyvioji prievolės šalis, turinti reikalavimo teisę ir galinti reikalauti tam tikro elgesio iš skolininko. Tuo tarpu skolininką saistė pareiga įvykdyti kreditoriaus reikalavimą.

Teisės pažeidimo, sukėlusio žalą, padarymas suteikdavo nukentėjusiajam (arba jo šeimos nariams) privataus keršto delinkvento atžvilgiu teisę: jis galėjo būti užmušamas arba apribojama jo laisvė. Valstybė šią keršto teisę laipsniškai siaurino iki taliono principo, kuris suprantamas kaip identiško atpildo teisė.

Baudimas mirtimi leistas tik kai kurių, pačių sunkiausių deliktų atveju, o kitais – imta sudaryti sutartį, kuria nukentėjusysis įsipareigodavęs susilaikyti nuo atpildo mainais už piniginę kompensaciją (baudos sumokėjimą).

Nexum (formalios paskolos sutarties) pradžioje tai buvo formalus juridinis veiksmas su „variu ir svarstyklėmis“ (per aes et libram), t. y. atliekant mancipaciją, kurio pagrindu viena šalis skolindavo tam tikrą vario kiekį kitai šaliai, sutinkančiai pasiduoti asmeninėn paskolos davėjo valdžion, jei skola nebūtų grąžinta sutartu laiku. Jei taip nutikdavo, paskolos gavėjas, be jurisdikcinių institucijų įsikišimo, pakliūdavo paskolos davėjo priklausomybėn ir patekdavo į faktinės vergovės padėtį (nexus).

Obligatio ženklino asmens ryšį su asmeniu, vieno teisės subjekto santykį su kitu. Dėl šios priežasties prievolė yra santykinė subjektinė teisė (inter partes). Prievolinės teisės nesuteikdavo valdžios daikto atžvilgiu, bet teisę reikalauti iš skolininko tam tikro daikto (dare) arba elgesio (facere, praestare).

Kreditoriaus reikalavimo teisė buvo ginama actiones ir personam – asmeniniais ieškiniais, kuriuos buvo galima pareikšti ne bet kam, tačiau tik konkrečiam skolininkui, reikalaujant atitinkamo jo elgesio (perduoti daiktą, atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti).

Actiones in rem – daiktinių ieškinių, kuriuos aktyviai legitimuotas asmuo galėjo reikšti bet kam (adversus omnes), kas pažeidžia jo turimą absoliučią teisę į daiktą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!