Viduramžių Vakarų Europos teisė konspektas

Germanų valstybės. Didžiulėje Romos imperijos teritorijoje, vienos - Romos valdžios pakviestos, kitos - niekieno neprašytos, gyveno dau­gybė klajoklių barbarų (gr. barbaros - svetimšalis) genčių, IV-V a. atsibasčiusių iš Vakarų Azijos ir čia pradėjusių sėslų gyvenimą. Barba­rų raidos lygis ir kultūra buvo gerokai atsilikę nuo romėnų, jie tebegy­veno gimininės santvarkos sąlygomis. Romėnai dažnai naudojo ger­manus kaip samdomus karius ir todėl apgyvendindavo juos prie savo valstybės sienų. Silpnėjant Romos imperatorių valdžiai, tų genčių va­dams ir karaliams susidarė palankios sąlygos savo įtakai plėsti.
Germanų genčių judėjimas ypač suaktyvėjo IV a. pabaigoje, V a. už Italijos ribų romėnų valdomose srityse ėmė kurtis valstybiniai dari­niai. Antai vestgotai, apgyvendinti dabartinės Prancūzijos teritorijos pietuose, sukūrė barbarų karalystę su sostineTulūza, ilgainiui net iš­plėtė savo teritoriją bet VI a. pradžioje buvo užkariauti frankų. Nu­vertęs 476 metais paskutinįjį Vakarų Romos imperatorių Romulą Au-gustulą valdžiąjoje užgrobė Odoakras - vienas barbarų genčių vadų, vadovavęs Italijoje tarnavusiai germanų kariaunai. Bet jis valdė neil­gai: jau po dvylikos metų jį nužudė visoje Italijoje įsigalėjusios Ostgo-tųkaralystės įkūrėjas Teodorikas. Bet ir ši karalystė VI a. viduryje žlu­go. Galutinai suirus Vakarų Romos imperijai, Vakarų Europoje nebeliko stiprios centralizuotos valstybės. Imperijos griuvėsiuose iškildavo, kei­tėsi ir netrukus, nepalikdamos žmonijos istorijoje gilesnių pėdsakų, kruvinuose karuose greitai vėl žlugdavo nedidelės primityvios genti­nės barbarų karalystės.
go, sėkmingai kariaudami Galijoje, jie sukūrė Frankų karalystę, VI a. pradžioje apėmusią plačią teritoriją nuo Reino vidupio iki Pirėnų.
Iki pat XII a. germanų karaliai dažniausia vadinosi ne valstybių, o tautų - frankų, gotų ir kt. - karaliais, nors Chlodvigas faktiškai jau nuo VI a. pradžios tapo ne gentinės, o teritorinės karalystės valdovu, mėginančiu leisti savo teisės aktus, reikalaujančiu iš vietos gyventojų mokesčių. Chlodvigas buvo pirmasis frankų karalius, įtvirtinęs savo vienašmenę valdžią. Iš paprasto karo vado jis virto frankų monarchu, kurio valdžia buvo perduodama paveldėjimo būdu. Viena svarbiausių Chlodvigo politinių akcijų, ypač sustiprinusių Frankų valstybės pozi­cijas galų ir romėnų dvasininkijos sąskaita,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!