Prekybos raida Lietuvoje

Seniausia rašytinė žinia apie baltų giminių prekybą liečia gintarą, kuris buvo gabenamas iš Pavyslio prie Baltijos jūros, kur tuomet gyveno prūsai, į Romą Nerono rengiamoms gladiatorių rungtynėms (23-79 m.) [7]. Baltai gintarą, o taip pat ir vašką, medų bei kailius, mainydavo į jų buityje trūkstamus daiktus bei maisto produktus: metalus, papuošalus druską. Pačiame ūkyje buvo gaminama visa, ko reikėjo reikmėms patenkinti. Labia svarbi tiesioginė gamtos turtų gavyba: žuvų gaudymas, medžioklė. Tačiau buvo užsiimama ir žemės ūkio gamyba: žemės dirbimu, naminių gyvulių veisimu, naminiais amatais – įvairių žaliavų apdorojimu. Todėl tuometiniai mainų santykiai – prekyba tarnavo tik trūkstamoms būtiniausioms gėrybėms ir papuošalams įsigyti.
VI-VII a. baltų giminėse pradeda irti gentinės santvarkos, atsiranda sričių kunigaikščiai ir su tuo susijęs kariaunų susidarymas. Prasideda feodalizacijos procesas tuo laiku turėjo atsirasti duoklės sričių valdovams tais laikais pageidaujamomis prekėmis: vašku, kailiais , medumi, o kariaunoms laikyti – maistu. Kariaunoms reikėjo ginklų, ginklams pasigaminti – metalų. Kunigaikščiai norėjo prašmatnių drabužių ir brangių metalų. Šiuos daiktus buvo galima įsigyti mainais už baltų turimas minėtas gėrybes.
Vokiečių pirkliai pradėjo lankyti Baltijos pakraščius jau 1158 m. Jie ginkluoti įsiverždavo į Baltijos jūros pakraščius ir pelningai išmainydavo savo prekes, išsiderėdavo, kad ir kitą kartą turėtų teisę vėl atvykti. Vokiečių įsigalėjimas Lietuvos ir kaimyninių kraštų prekybą pavertė vokiečių pasipelnmo ir ekonominio spaudimo įrankiu.
Svarbiu prekybos punktu tapo Rygos miestas (XII a.). Dauguvos prekyba sudarė vieną didžiojo prekybos kelio iš Šiaurės į Pietus šakų. Iš Rygos, kaip svarbaus prekybos centro, Lietuva iš Vakarų Europos gaudavo reikalingų prekių, o ten parduodavo savo žaliavas ir gaminius. Gedimino laikų prekyba pasižymi pastangomis išplėtoti ją savo šalyje ir pakelti ekonominį gyvenimą. Gediminas ėmė plėsti miestus ir pirmiausiai Vilnių, kuris yra prie Neries, įtekančios į Nemuną. Tokių būdu sostinė Vilnius tapo svarbiu valstybės prekybiniu centru, o Nemunas – svarbiausia Lietuvos prekybos arterija.
Gedimino įpėdiniai – Algirdas ir Kęstutis – išplėtė Lietuvos sienas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!