Prekės ženklo žinomumo vertinimas

Įvadas Įmonė, atlikusi detalią vartotojų vertybių, nuostatų ir lūkesčių analizę ir tik tuomet kurdama savo įvaizdį ir rinkdama prekei „Lindt“ ženklą, turi galimybę parinkti tinkamą prekės ženklo komunikacija. Parinkus netinkamą prekės ženk­lo komunikacija, prekės ženklas gali būti nepriimtas varto­tojų, dėl ko nukenčia įmonės prekių pardavimai. Kai var­totojas priima sprendimą pirkti kokią tai prekę, jis dar turi nuspręsti, kokios įmonės prekę jam pasirinkti. Todėl pre­kės bei jos ženklo įvaizdis, darantis teigiamą įtaką var­totojo apsisprendimui dėl prekės pirkimo, įmonei yra vertybė. Problema. Dažnai įmonės nepakankamai įvertina prekės ženklo žinomumo svarbą bei reikšmę ir nepasinaudoja gali­mybe sąmoningai parinkti labiau priimtinus simbolius kuriamam prekės ženklui bei formuojamam prekės įvaiz­džiui, nors prekės ženklas daro įtaką vartotojams bei jų sprendimams dėl prekės pirkimo. Šio darbo tikslas - atskleisti „Lindt“ prekės ir jos ženklo žinomumo kaip marketingo elemento įtaką vartotojų vertinimams. Darbo objektas – „Lindt“ prekės ir jos ženklo žinomumo vertinimas marketingo komunikacijos kompleksas. Darbo metodai: 1) mokslinės literatūros analizė ir apibendrinimas; 2) empirinių tyrimų apibendrinimai. Darbo uždaviniai: 1) atskleisti prekės ženklo „Lindt“ žinomumo vertinimo praktinius aspektus; 2) atskleisti kliūtis, su kuriomis susiduriama vertinant prekės „Lindt“; 3) numatyti prekės ženklo „Lindt“ žinomumo priemones; 4) parengti išvadas prekės bei jos ženklo įvaizdžio formavimo atžvilgiu. Darbo metodai: sisteminė ir loginė analizė, lyginamoji analizė. 1.Tyrimo objekto pristatymas ir marketingo tyrimo problemos formulavimas Lindt & Sprüngli kompanijos veiklos pradžia sietina nuo 1845 metų, kai tėvas ir sūnus pirmą kartą gamino kietą šokoladą jų mažoje konditerijoje Marktgasse. Šokolado paklausa bei apyvartos augimas paskatino kompaniją keisti juridinį statusą. 1898 metais personalinė įmonė Marktgasse buvo perregistruota į jungtinę akcinę bendrovę Chocolat Sprüngli AG. 1899 metais kompanija įsigijo Berno gamyklą Rodolphe Lindt su visomis pramoninėmis paslaptimis ir prekyženklio teisėmis į tų laikų jau garsų prekės brendą Lindt. Tuo pačiu metu, kompanijos pavadinimas buvo pakeistas į Chocoladefabriken Lindt & Sprüngli AG, kuris 1994 tapo pagrindinės bendrovės vardu. Šiuo metu nuo 1986 metų, Chocoladefabriken Lindt & Sprüngli AG kompanijos akcijos užėmė didžiausią bei pelningiausią vietą šveicariškoje vertybinių popierių biržoje. Pasaulinės grynosios pardavimų pajamos siekia beveik 900 milijonų Šveicarijos frankų. Bendrovė augo nuolat, paversdama save savarankiškai į daugiatautę grupę per progresyvią licencijos turėtojų ir strateginių įsigijimų integraciją. Komercinės kompanijos Lindt & Sprüngli lyderiaujančios keturiuose žemynuose, yra pripažintos kaip lyderės, rinkoje gaminančios aukščiausios kokybės šokoladus, siūlydamos didelį pasirinkimą produktų, daugiau kaip 80 šalių visame pasaulyje. Lindt & Sprüngli pardavinėja savo produktus per didelį, pasaulinį distributorių tinklą. Šiandien, įmonių grupė susideda iš pramoninių gamyklų Šveicarijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, JAV ir Austrijoje, Anglijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Kanadoje, Australijoje, Meksikoje ir Švedijoje ir yra taip pat komercinių įstaigų Honkonge ir Dubajuje. Per 160 egzistavimo metų, Lindt & Sprüngli tapo žinomiausia kaip viena iš novatoriškiausių ir kūrybiškiausių kompanijų, gaminančių aukščiausios kokybės šokoladus Lindt. Nepaisant besitęsiančios labai konkurencingos ir stimuliuojančios aplinkos, Chocoladefabriken Lindt & Sprüngli AG pasiekė rekordinius rezultatus, išreiškiant pardavimais ir pelningumu finansiniuose 2007 metuose. Grupė pranešė, kad pardavimai 2007 metais siekė 2.946 milijardų CHF (Šveicarijos frankų), 13,9% daugiau negu 2006 m. Ketvirtą kartą pelno augimas pasiekė dvigubą vienaženklį skaičių palyginti su praėjusiais metais. Dėka, gausių naujovių ir rinkodaros veiksmų, grupė pralenkė vystymąsi visa apimančiose šokolado rinkose ir įgijo esmines naujas rinkos dalis visose šalyse. Teisę atstovauti Šveicarijos gamintojo Lindt & Sprungli produktus 2007 m. gavo UAB Vilandra, tapusi vienintele oficialia šios kompanijos atstove Lietuvoje. Bendrovės veikla apima produkcijos parduotuvėms, vaistinėms, degalinėms ir kitiems mažmeninės bei didmeninės prekybos partneriams tiekimą bei plataus vartojimo prekių rinkodarą ir logistiką. Per 2006 m. tris ketvirčius UAB „Vilandra" pasiekė 24,9 mln. Lt apyvartą, t.y. 20 proc. didesnę nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, kai ji sudarė 20,7 mln. Lt. 1993 m. įsteigtoje UAB Vilandra dirba 85 darbuotojai. Įmonė yra vienintelė Lietuvos bendrovė, priklausanti Europos prekybos ir Lindt ženklo rinkodaros įmonių asociacijai (ESMA). Vilandros centrinė būstinė įkurta Vilniuje, prekybos padaliniai veikia Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Vilandra atstovaujama populiariausio pasaulyje šveicariško šokolado Lindt produktai šiame segmente, artimiausiu metu planuoja užims lyderio pozicijas. Vilandra prekės ženklo Lindt komunikacijos tikslas siekti dominuojančios padėties Lietuvos premium šokolado rinkoje. Lindt šokoladas turėtų užtikrinti aukščiausią produkcijos kokybę, neabejojame, kad šiuos privalumus įvertins ir Lietuvos gurmanai. Lietuvos rinkai Vilandra tieks populiariausius Lindt gaminius: Lindor šokolado rutuliukus bei antrą pagal žinomumą kompanijos gaminį - Excellence šokolado plyteles. 2. Marketingo tyrimo tipo ir metodo parinkimas Anksčiau daryti maisto produktų (Ferrero Rocher, PicNic, Lindt, Kandy Kraft, Merci, Kinder, Karūna) tyrimai, leido daryti išvadas, kad pats nežinomiausias bei neperkamiausias maisto produktas Lietuvoje yra Lindt šokoladas, neatsižvelgiant į, tai, kad didžiausiose pasaulio valstybėse Lindt produktas yra pats mėgstamiausias ir laikomas aukščiausios klasės šokoladu. Tuo tarpu, apklausos būdu gauti rezultatai Lietuvoje, teigia priešingai. Trumpai priminsime respondentų atsakymų pasiskirstymą tema: kokią svarbą Lietuvos vartotojams teikia prekinis ženklas bei produktų kilmės šalis. Paaiškėjo, kad Lietuvos vartotojai atsižvelgia ne tik į produktų kokybę, bet ir į jų kainą, kas įtakojo šveicariško šokolado Lindt paklausą Lietuvoje. Aukšta produkto kokybė nenulėmė vartotojų gaunančių vidutines mėnesines pajamas pasirinkimo. Lindt šokolado kaina Lietuvos prekybos centruose svyruoja nuo 7 Lt. iki beveik 84 Lt. už šveicariško šokolado dėžutę. Tuo tarpu, kitų šokoladų besipuikuojančių prekybos centrų lentynose kainos yra pakankamai patrauklios, o šokoladų kokybė bei išvaizda yra patraukli ir prieinamesnė Lietuvos gyventojų piniginėms. Iš šimto atsakiusių respondentų Vyrų (49) ir Moterų (51) į klausimą: Ar pirkdami maisto produktus atsižvelgiate į tai, kokioje šalyje yra pagaminti? Tiek vyrai, tiek moterys atsakė Taip - 51, Kartais - 37, Ne -12, skirtingo amžiaus, lyties bei skirtingas pajamas gaunantys respondentai. Bendras atsakiusių vyrų ir moterų požiūris į produktų kilmės šalį: Taip - pasirinko 29 moterys ir 22 vyrai. Kartais – 25 moterys ir 12 vyrai, o variantą Ne – tik 7 vyrai ir 5 moterys. Atsižvelgiant į šiuos rezultatus, drąsiai galima teigti, kad Lietuvos gyventojai pirkdami maisto produktus atsižvelgia į, tai kurioje šalyje jie buvo pagaminti. 1 paveikslėlyje matoma skirtinga respondentų nuomonė: 1 paveikslėlis. Vartotojų požiūris į maisto produktų kilmės šalį. Į klausimą: Jei turite galimybę rinktis iš vienodomis savybėmis pasižyminčių produktų, kokiems produktams teikiate pirmenybę? Iš šimto atsakiusiųjų respondentų teikia pirmenybę: q Lietuviškiems 65% q Užsienietiškiems 12% q Man nesvarbu 25%. Šie atsakymai leidžia daryti išvadą, kad dauguma respondentų teikia pirmenybę Lietuviškos kilmės maisto produktams, tačiau pastebėta, kad nemaža dalis gyventojų priklausančių 18-25 metų amžiaus grupei pasirinko: Man nesvarbu, atsakymo variantą. Likusieji respondentai buvo įvairaus amžiaus bei skirtingas pajamas uždirbantys Lietuvos gyventojai. Nežiūrint į, tai, kad prekybos centruose apstu įvairiausių maisto produktų iš įvairiausių šalių, dauguma gyventojų išlieka lojalūs Lietuviškiems produktams. Į klausimą: Išdėstykite išvardintas šalis nuo 1 iki 7 pagal pirmenybės teikimą jose pagamintai produkcijai (MAISTO PRODUKTAI) (kur 1 reiškia labiausiai priimtina kilmės šalis, o 7 - mažiausiai priimtina kilmės šalis), • Lietuva (1 vieta) • Rusija (2/5 vietos) • Kinija (7/7 vietos) • Prancūzija (2/3 vieta) • Vokietija (4/5 ir 2/3 vietos) • Lenkija (6 vieta) • Italija (4/3 vietos) , (žiūrėkite į 1 priedą). Lietuviškus produktus pirmai vietai priskyrė 8 vyrai ir 47 moterys. Rusijos šalį priskyrė 2 ir 5 vietoms, iš kurių antrą ir penktas vietas pažymėjo 10 vyrų. Moterys Rusijai skyrė 5/6 – vietas. Penktai vietai priskyrė - 15 moterų ir 6 -vienuolika moterų. Kinijos maisto produktams teikiama mažiausia reikšmė. Žemiausią 7/7 vietas priskyrė 31 vyras ir 45 moterys. Prancūzijai skirtos 2/3 vietos. Vienuolika vyrų ir penkiolika moterų pasirinko 2 vietą, 3 vietą skyrė dešimt moterų. Vokietijai skirtos 4/5 ir 2/3 vietos. 4/5 vietas pasirinko aštuoniolika vyrų. 2/3 dvidešimt penkios moterys. Lenkijai skirta 6 vieta, jai skyrė devyniolika vyrų ir aštuoniolika moterų. Italijos šalį kaip gamintojai atiteko 4/3 vietos, iš kurių 4 vietą skyrė 12 vyrų bei 3 penkiolika moterų. Remiantis gautais rezultatais, galime daryti išvadą, kad respondentų lytis turi nedidelę reikšmę nuomonių pasiskirstymui, kadangi vyrų ir moterų atsakymai buvo panašūs. Nuomonių pasiskirstymas matomas 2 paveikslėlyje: 2 paveikslėlis. Išdėstytos šalys nuo 1 iki 7 pagal pirmenybės teikimą jose pagamintai produkcijai (MAISTO PRODUKTAI): Dėl maisto produktų atsakymų kilo nemažai kliūčių. Nemaža dalis respondentų atsakė ne į visus klausimus. Todėl atsakytų atsakymų skaičius neatitinka 100 respondentų skaičiaus. Į klausimą: Pažymėkite MAISTO PRODUKTŲ prekinius ženklus, kuriuos esate girdėję: • Ferrero Rocher (22%) • PicNic (31%) • Lindt (5%) • Kandy Krafts (15%) • Merci (12%) • Kinder (37%) • Karūna (38%). (žiūrėkite į 1 priedą). Iš visų pasirinktų maisto produktų tyrimams, žinomiausi yra Kinder bei Karūna prekinius ženklus turintys produktai. Kinder pažymėjo 37 vyrai ir visos 51 respondentės moterys, tą patį galima pasakyti ir apie Karūna prekinį ženklą. Karūna pažymėjo 38 vyrai ir 53 moterys. Kalbant apie pajamas tenkančias vienam šeimos nariui, vyravo respondentai gaunantys nuo 500 Lt iki 2000 Lt per mėnesį. Mažiausiai žinomas produktas yra Lindt, apie kurį yra girdėję tik 5 vyrai iš 49 apklaustųjų ir 8 moterys iš 51 apklaustosios. Nors apklausta buvo skirtingas pajamas, amžiaus, socialinės padėties respondentai. 3 paveikslėlyje matomi žinomiausi produktai. 3 paveikslėlis. MAISTO PRODUKTŲ prekiniai ženklai, kuries yra girdėti: Į klausimą: Pažymėkite, kaip dažnai perkate šių prekinių ženklų MAISTO PRODUKTUS: Ferrero Rocher: Neperku - atsakė 15 vyrų, kurių pajamas svyruoja nuo 1500 iki 2500Lt (e,d) per mėnesį. Ferrero Rocher neperka 26 moterys, kurių mėnesinės pajamos yra žemos, t.y. nuo 3000Lt (a,g) per mėnesį. Pirkau kelis kartus - atsakė 6 vyrai ir 15 moterų skirtingomis pajamomis. Perku nuolat – šį variantą pasirinko tik 4 vyrai ir 3 moterys. Apibendrinant gautus apklausos rezultatus galime daryti išvadą, kad Ferrero Rocher prekinį ženklą turintį produktą retai kas perka. Galima pastebėti, kad paklausą gali įtakoti aukšta saldainių kaina. PicNic: Neperku - atsakė 15 vyrų, kurių pajamos svyruoja nuo 500 iki 3000Lt (a,f) per mėnesį. Taip pat PicNic neperka ir 12 moterų, kurių mėnesinės pajamos yra žemos, t.y. nuo 1001Lt (a,b) per mėnesį. Pirkau kelis kartus - atsakė 16 vyrų ir 24 moterys skirtingomis pajamomis. Perku nuolat – šį variantą pasirinko tik 4 vyrai ir 6 moterys. Apibendrinant gautus apklausos rezultatus galime daryti išvadą, kad PicNic prekinį ženklą turintį produktą mažai vartotojų perka. Lindt: pats nemėgstamiausias, o gal būt nežinomiausias maisto produktas yra Lindt, kadangi iš visų 100 apklaustų respondentų pasirinko Neperku variantą nepriklausomai nuo respondentų pajamų. Tarp kurių, vyrai-36 iš 49 apklaustųjų ir 43 moterys iš 51 apklaustosios ir tik pirkau vieną kartą pasirinko 2 vyrai ir 4 moterys. (žiūrėkite į 1 priedą). Kandy Krafts: Neperku - atsakė 24 vyrai, kurių pajamos svyruoja nuo 1500 iki 2000Lt (e,d) per mėnesį. Kandy Kraft neperka 29 moterys, kurių mėnesinės pajamos svyruoja nuo 3000Lt (a,g) per mėnesį. Pirkau kelis kartus - atsakė 9 vyrai ir 11 moterų skirtingomis pajamomis. Perku nuolat – tokių respondentų buvo mažiausiai., 1 vyras, gaunantis virš 3000 Lt per mėnesį ir 2 moterys, kurių pajamos virš 1000 Lt. (c). Rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad Kandy Kraft produktas nėra kasdienio vartojimo prekė arba vartotojai pirkdami Kandy Kraft produktą neatsižvelgia į jo prekinį vardą. Merci: Kaip ir Kandy Kraft, Lindt produktų, taip ir Merci produktas Lietuvos gyventojams nėra pamėgtas dėl jo kokybės kainos ar kitų savybių. Dauguma respondentų pasirinko variantą Neperku - 26 vyrai ir 23 moterys. Pirkau vieną kartą – pasirinko 5 vyrai ir 4 moterys. Pirkau kelis kartus - atsakė 8 vyrai ir 15 moterų skirtingomis pajamomis. Perku nuolat – šį variantą pasirinko tik 1 vyras ir nei vienos moters. Kinder: Neperku - atsakė 5 vyrai, kurių pajamas svyruoja nuo 500 iki 1500Lt (b,c) per mėnesį ir 6 moterys, kurių pajamas svyruoja nuo 1501 iki 3000Lt (d,g) per mėnesį. Pirkau vieną kartą – pasirinko 7 vyrai, kurių pajamos nuo 1001 iki 2000Lt. (d,c) per mėnesį ir 6 moterys, kurių pajamas svyruoja nuo 3000Lt (a,g) per mėnesį. Pirkau kelis kartus - atsakė 18 vyrų ir 30 moterys. Šis atsakymo variantas surinko daugiausiai balsų. Bendrai pasirinkusių – 48 respondentai. Antras pagal atsakiusių respondentų skaičių buvo pasirinktas vienas iš atsakymo variantų: Perku nuolat – šį variantą pasirinko 10 vyrų ir 13 moterų. Rezultatų duomenys leidžia teigti, kad Kinder maisto produktas yra labiausiai mėgstamas iš jau paminėtų užsienio importuojamų (Ferrero Rocher, Lindt, Kandy Kraft) maisto produktų. Šis produktas skirtas vaikams,jo reklama bei pasiskirstymas yra gana patogus. Prekybos centruose Kinder saldainiai išdėti prie kasų, kas sąlygoje laukiant eilės vaikams išsiprašyti tėvelių pirkti būtent šį produktą. Taip pat Kinder produktas patrauklus savo dizainu bei geru skoniu, o jo viduje vaikučiams paruoštas siurprizas. Šio produkto vartotojai yra vaikai. Karūna: Lietuviškasis šokoladas ir pats mėgstamiausias Lietuvos vartotojų. Geras skonis ir žema kaina sąlygoja šio produkto paklausą. Visi apklaustieji be išimties pažymėjo variantą Perku nuolat, 37 vyrai ir 51 moteris, turintys skirtingas pajamas vartotojai. Variantą neperku nepasirinko nei vienas vyras ir nei viena moteris iš visų apklaustųjų. Apibendrinant gautus apklausos rezultatus galime daryti išvadą, kad Karūna yra lyderė paklausos atžvilgiu tarp visų anksčiau minėtų maisto produktų. Į klausimą: Išdėstykite MAISTO PRODUKTŲ prekinius ženklus nuo 1 iki 7 pagal patrauklumą (kur 1 reiškia labiausiai patrauklus prekinis ženklas, o 7 - mažiausiai patrauklus prekinis ženklas): • Ferrero Rocher (7/7 vietos) • PicNic (3/3 vietos) • Lindt (7/7 vietos) • Kandy Krafts (4/6 vietos) • Merci (7/7 vietos) • Kinder (2/3 vieta) • Karūna (1/1 vietos) , (žiūrėkite į 1 priedą). 4 paveikslėlis. Maisto produktų prekiniai ženklai pagal patrauklumą. Labiausiai nemėgstami arba nežinomi vartotojams maisto produktai yra Ferrero Rocher, Lindt ir Merci, kuriuos vyrai ir moterys bendra priskyrė septintai vietai. Labiausia mėgstami ir žinomi vartotojams maisto produktai yra Kinder ir Karūna. Kinder prekinį ženklą respondentai skyrė 2/3 vietas, 17 – vyrų ir 18 moterų priskyrė Kinder antrai vietai. Ir pats populiariausias iš visų minėtų maisto produktų yra lietuviškas produktas Karūna. Karūnai pirmą vietą skyrė net 31 moteris iš 51 apklaustos respondentas, kurių pajamos svyravo nuo 3000 Lt. Respondentų vyrų pasirinkimas buvo panašus, iš 49 apklaustųjų vyrų, daugiau nei pusę jų 25 Karūnai skyrė aukščiausią 1 vietą. 3. Tyrimo metodikos parengimas Sunku kalbėti apie pajamas, kadangi beveik visi respondentai skyrėsi savo vidutinėmis pajamomis tenkančiomis vienam šeimos nariui per mėnesį. Respondentai klasifikuojami remiantis į lyti, arba išimtinais atvejais kada respondentų pajamos sutampa, tada jie pabrėžiami ir pagal pajamas. Į klausimą: Jūsų nuomone, kurioje iš išvardintų šalių šių prekinių ženklų MAISTO PRODUKTAI yra pagaminti? Prie kiekvieno produkto į langelį įrašyti po vieną iš sekančių šalių: Lietuva, Vokietija, Rusija, Lenkija, Kinija, Prancūzija, Italija. Produktams priskirtos šalys, kurios buvo daugiausiai minimos tarp įvairių respondentų: Ferrero Rocher - (Italija - 17 vyrų ir 20 moterų) PicNic - (Lenkija - 9 vyrai ir 16 moterų) Lindt - (Lenkija - 8 vyrai; Vokietija bei Rusija po 11 moterų) Kandy Krafts - (Rusija - 10 vyrų; Rusija bei Vokietija po 9 moteris) Merci - (Prancūzija -21 vyrų ir 21 moterų) Kinder - (Vokietija – 6 vyrai ir 26 moterys) Karūna - (Lietuva – 28 vyrai ir 51 moteris). Šio klausimo atsakymuose beveik nebuvo vieningos nuomonės. Vienam produktui sutapo po kelias šalis. Belieka daryti prielaidą, kad Lietuvos gyventojai nėra susipažinę su dauguma iš minėtų produktų arba jie yra mažiau reklamuojami. Kaip ir visuose klausimuose, taip ir šiame bendra vartotojų (vyrų ir moterų) nuomonė sutapo dėl Karūna maisto produkto. Šis produktas yra žinomiausias iš visų maisto produktų ir labiausiai pamėgtas. Visos moterys ir beveik visi vyrai Karūną priskyrė Lietuvai. Reikia paminėti, kad 38 vyrai iš 41 apklausto Karūną priskyrė Lietuvai, likusi dalis į imtį patekusių Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Todėl ne visi vyrai Karūna priskyrė Lietuvai. Šio klausimo atsakymuose, dėl likusių maisto produktų nebuvo vieningos nuomonės. Belieka daryti prielaidą, kad Lietuvos gyventojai nėra susipažinę su dauguma iš minėtų produktų arba jie yra mažiau reklamuojami. Kaip ir visuose klausimuose, taip ir šiame bendra vartotojų (vyrų ir moterų) nuomonė sutapo dėl Karūna maisto produkto. Šis produktas yra žinomiausias iš visų maisto produktų ir labiausiai pamėgtas. Visi vyrai ir moterys Karūną priskyrė Lietuvai. 4. Duomenų rinkimas ir jų paruošimas Pastebėta respondentų nežinomybė maisto produktų atžvilgiu, nes ne maža dalis apklaustųjų atsakydami į klausimus pasirinko tik vieną produktą Karūna, kuriai ir buvo priskirta Lietuvos šalis. Likusiems produktams atsakymai buvo nesužymėti (žr. į 1 priedą). Į klausimą Pažymėkite MAISTO PRODUKTŲ prekinius ženklus, kuriuos ketinate pirkti ateityje: • Ferrero Rocher (14 vyrų ir 18 moterų) • PicNic (9 vyrai ir 25 moterys) • Lindt (2 vyrai ir 6 moterys) • Kandy Krafts (7 vyrai ir 14 moterų) • Merci (9 vyrų ir 19 moterų) • Kinder (22 vyrai ir 32 moterys) • Karūna (35 vyrai ir 51 moteris) , (žiūrėkite į 1 priedą). Gauti rezultatai leidžia daryti gana keistą prielaidą, kad tarp atsakymų nėra loginio ryšio. Pvz. Lindt produkto nėra girdėję nei vyrai nei moterys, bet ketina pirkti ateityje. Galimas variantas, kad dalis apklaustųjų neatidžiai atsakinėjo į klausimus arba jų nesuprato. Į klausimą: Ar sutinkate šių prekinių ženklų MAISTO PRODUKTUS rekomenduoti draugams: Ferrero Rocher • Visiškai nesutinku (9 vyrai ir 4 moterys) • Nesutinku (1 vyras ir 0 moterų) • Neturiu nuomonės (18 vyrų ir 23 moterys) • Sutinku (8 vyrai ir 20 moterų) • Visiškai sutinku (5 vyrai ir 7 moterys) PicNic • Visiškai nesutinku (9 vyrai ir 4 moterys) • Nesutinku (3 vyrai ir 4 moterys) • Neturiu nuomonės (13 vyrų ir 17 moterų) • Sutinku (6 vyrai ir 19 moterys) • Visiškai sutinku (5 vyrai ir 8 moterys) Lindt • Visiškai nesutinku (5 vyrai ir 2 moterys) • Nesutinku (5 vyrai ir 1 moteris) • Neturiu nuomonės (24 vyrai ir 38 moterys) • Sutinku (2 vyrai ir 8 moterys) • Visiškai sutinku (0 vyrai ir 0 moterų) Kandy Krafts • Visiškai nesutinku (13 vyrų ir 2 moterys) • Nesutinku (1 vyras ir 1 moteris) • Neturiu nuomonės (16 vyrų ir 30 moterų) • Sutinku (6 vyrai ir 14 moterų) • Visiškai sutinku (1 vyras ir 1 moteris) Merci • Visiškai nesutinku (5 vyrai ir 2 moterys) • Nesutinku (3 vyrai ir 24 moterys) • Neturiu nuomonės (24 vyrai ir 20 moterų) • Sutinku (7 vyrai ir 19 moterų) • Visiškai sutinku (0 vyrų ir 8 moterys) Kinder • Visiškai nesutinku (4 vyrai ir 1 moteris) • Nesutinku (1 vyras ir 1 moteris) • Neturiu nuomonės (14 vyrų ir 4 moterys) • Sutinku (16 vyrų ir 23 moterys) • Visiškai sutinku (6 vyrai ir 13 moterys) Karūna • Visiškai nesutinku (1 vyras ir 0 moterų) • Nesutinku (1 vyras ir 0 moterų) • Neturiu nuomonės (5 vyrai ir 2 moterys) • Sutinku (12 vyrų ir 29 moterys) • Visiškai sutinku (5 vyrai ir 26 moterys) Šiandienos nuolat besikeičiančiame socialiniame, ekonominiame gyvenime, tyrimai įgijo vis svarbesnę reikšmę. Jų paskirtis ir reikšmė plačiai paplito tarp visų socialinių sluoksnių vartotojų. Tyrimai padeda ne tik pavieniams asmenims, bet ir smulkioms, vidutinėms ir stambioms organizacijoms įgyti ryšį su išorine aplinka. Todėl šiandienos pokyčių pilname gyvenime į pagalbą mums skuba tyrimai. Priklausomai nuo tyrimo pobūdžio bei kokiems tikslams ir vartotojams bus skirtas tyrimas, pasirenkami tyrimo imtis, duomenų rinkimo metodai bei šaltiniai. Mūsų tyrimo analizei buvo renkami kiekybiniai duomenys anketos forma, tyrimo metodas aprašomasis tyrimas. Tyrimo analizei buvo pasirinktas imties dydis, šimtas respondentų gyvenančių Lietuvos Respublikos valstybėje, skirtinguose Lietuvos regionuose. Į imtį pateko atsitiktiniai vartotojai, nepriklausomai nuo jų demografinių charakteristikų. Iš jų, buvo apklausta 49 vyrai ir 51 moteris. Šis skaičius teigia, kad respondentų apklaustų pagal lytį skaičius beveik vienodas, todėl tyrimo rezultatai yra tikslesni. Žinant, kad moterų ir vyrų psichologinių veiksnių įtaka yra skirtinga. Kalbant apie amžių į imtį pateko dvi amžių didžiausios grupės 18 – 25 m. ir 26-35 m., Jauniausi 18-25 m. amžiaus apklausti respondentai 16 vyrų ir 15 moterų, viso 31 respondentas. Sekanti pagal dydį į imtį patekusi amžiaus grupė 26-35 m., kurioje apklausta19 vyrų ir 16 moterų, viso 35 vartotojai. Atsižvelgiant į šį amžiaus faktorių, tyrimų rezultatai gali būti pritaikyti tik šiai amžiaus grupei. Vyresnių vartotojų požiūriams išsiaiškinti reikėtų atlikti pakartotinį tyrimą orientuotą į vyresnio amžiaus respondentus. 5. Tyrimo rezultatų interpretacija ir rekomendacijos Šveicariškas šokoladas Lindt yra pripažintas daugelyje pasaulio šalių, tačiau Lietuvos rinkos vartotojų dar nepasiekė. Teisę atstovauti Šveicarijos gamintojo Lindt & Sprungli produktus 2007 m. gavo UAB Vilandra, tapusi vienintele oficialia šios kompanijos atstove Lietuvoje. Naujo produkto įvedimas į rinką reikalauja įtakoti vartotojų nuomonę bei pasitikėjimą. Iki dabar trūksta informacijos Lietuvos informaciniuose šaltiniuose apie šveicariško šokolado teikiamus privalumus, nežiūrint į jo aukštą kainą. Todėl, Lindt & Sprungli kompanijos atstovė Vilandra Lietuvoje, turėtų išradingai sukurti rinkodaros planą, galintį įtakoti paklausos dėsnius. Pasiekti sėkmę nepaprastai sudėtingose bei neapibrėžtose rinkose, kurios nuolat kinta, o konkurencija intensyvėja, kur vartotojai ir akcininkai nuolat reikalauja vis daugiau, o tradiciniai rinkodaros metodai nebepasiteisina. Pagrindinis metodas, kurį siūlytume naudoti Lindt šokolado paklausai didinti Lietuvoje, tai integruoto marketingo plano sudarymą, kuris duotų sinergijos efektą bei būtų gaunamas grįžtamasis ryšys. Integruota marketingo komunikacija tarpusavio supratimo pasiekimą tarp organizacijos ir vartotojų. Organizacijos komunikacijos procesas turi būti nukreiptas į vidutines pajamas gaunančius vartotojus Lietuvos rinkoje. Tam, turėtų būti sukurta komunikacinis planas suteikiantis daugiau informacijos apie patį brendą, jo kokybę bei visus kitus teikiamus šokolado privalumus. Lindt šokoladas, yra naujas produktas Lietuvos rinkoje, jis yra mažai žinomas ir reikalauja reklamos. Kadangi, tikslinė rinka yra identifikuota, galima kurti komunikacinį planą. Informacijos stoka, baido vartotojus įsigyti brangų Lindt šokoladą. Siekiant įtakoti vartotojų elgseną, Vilandra bendrovei siūlytume sukurti masines komunikacines reklamines žinutes, įvairiuose informaciniuose šaltiniuose. Masinė komunikacinė reklama turėtų padėti, pasiekti pardavimų augimą per santykinai trumpą laiką. Reklamos transliacija Lietuvos televizijos TV3 ir LNK kanaluose, padėtų pasiekti tuos vartotojus, kurie nėra linkę pasitikėti kitais informacijos šaltiniais bei daugiausiai laiko praleidžiantys prie televizijos ekranų. Tiems vartotojams, kurie daug laisvo laiko praleidžia skaitydami įvairius spaudos leidinius, siūlytume reklaminės žinutės publikaciją ,,Moteris“, ,,Cosmopolitan“, ,,Žmonės“ bei ,,Laima“ žurnaluose. Neatmetama galimybė surengti Lindt produkto akcijas didžiausiuose Lietuvos prekybos centruose. Pirkėjams gali būti pasiūlyta išbandyti šokolado skiltelę, kad sužadintų jų susidomėjimą. Be to, reikėtų suorganizuoti trumpalaikes akcijas du gaminiai už vieno kainą. Tikėtina, kad tokių akcijų metu produktu susidomės ir nuspręs nusipirkti ir išbandyti tokie asmenys, kurie anksčiau šio gaminio nėra pirkę ir tikėtina, kad apie tokio tipo akciją praneš savo pažystamiems ar artimiesiems. Visi šveicariško šokolado Lindt reklamos tikslai turi būti orientuoti supažindinti ne tik su pačiu šokoladu, bet ir šio šokolado garsiu ir pripažintu kompanijos prekiniu ženklu didžiausiuose pasaulio šalyse. Atsižvelgiant į tai, kad šis gaminys yra ne tik, kad mažai žinomas ir jo perkamoji galia yra maža bei sudarydama jo pardavimų didinimo planą įmonė savo biudžete turėtų numatyti pinigų sumą, kurią turės skirti gaminimo populiarinimui. Be abejo, norint, kad produktas būtų perkamas pirmiausia jis turi būti pagamintas kokybiškai, kad pateisintų pirkėjų lūkesčius, tačiau to nepakanka. Juk net ir geras gaminys gali ištisas dienas pragulėti parduotuvių lentynose ar sandėliuose ir likti vartotojų nepastebėtas. Todėl yra labai svarbu, kad įmonė nepagailėtų lėšų reklamai. Nes tai yra labai svarbus veiksnys, kuris veikia žmogaus pasąmonę. Juk vartotojai dažnai renkasi produktus, kurie jiems buvo rekomenduoti draugų, pažystamų ar giminaičių, o taip pat tuos produktus, kuriuos jie mato televizijoje, žurnaluose, lankstinukuose ar reklaminiuose skyduose ir pan. Tai yra nesąmoningas pasąmonės veiksnys, kuris paliečia daugelį. Tačiau mūsų atlikta analizė parodė, jog šio gamintojo produkcija mūsų šalyje toli gražu nėra paklausi ir tik nedaugelis vartotojų ją renkasi, be to daugelis apklausoje dalyvavusių respondentų net nežinojo šio gamintojo. Tai rodo, kad ši kompanija norėdama padidinti savo produkcijos apimtis mūsų šalyje turi sudaryti integruotą marketingo komunikacijos planą, kuris būtų veiksmingas didinant produkcijos pardavimus. Atlikę tyrimą pastebėjome, jog esminis veiksnys įtakojantis gaminio perkamąją galią yra kaina. Šio gamintojo produkcijos kainos svyruoja nuo 7 iki 84 Lt. Taigi ne kiekvienas pirkėjas norėdamas pasmaližiauti gali sau tai leisti, turint omeny, kad šis produktas nėra būtinybės, bet prabangos prekė. Juk šokolado gaminių mūsų rinkoje pasirinkimas yra didžiulis ir galima nusipirkti tokį gaminį ir už mažesnę kainą. Taigi esminis dalykas į kurį manome įmonė turėtų orientuotis, tam, kad padidintų savo produkcijos pardavimų apimtis Lietuvoje yra reklamos apimčių didinimas. Be abejo, tai įmonei kainuos, tačiau jei lėšos numatytos reklamai bus panaudotos protingai ir efektyviai, tai ilgainiui turėtų atnešti pelną. Didžiausiuose Lietuvos miestuose mūsų nuomone reikėtų reklaminių skydų, pristatančių gamintojo prekinį ženklą. Vienas toks reklaminis skydas įmonei kainuotų 100 Lt. Reklama tokio skydo sukūrimui įmonei kainuotų nuo 50 iki 300 Lt. Tokius reklaminius skydus geriausia būtų įrengti viešojo transporto stotelėse, kuriose lankosi dideli kiekiai žmonių. Labiausiai tiktų viešojo transporto stotelės, esančios centre, o taip pat netoli centro bei senamiestyje, be to tikslinga tokius reklaminius skydus įrengti prie didesnių prekybos centrų. Taipogi būtų tikslinga pagaminti šio produkto reklaminių skrajučių, kuriose būtų pristatytas produktas, bei jo privalumai. Tokio tipo reklaminės skrajutės sukūrimas įmonei kainuotų apie 35 Lt. Skrajučių padauginimas leidykloje 1000 vnt. kainuotų apie 250 Lt. Tokio tipo skrajutes būtų galima platinti gaminio prezentacijų metu didesniuose prekybos centruose. Tokias skrajutes taip pat būtų tikslinga išplatinti didžiausiuose Lietuvos miestuose gyventojams į pašto dėžutes. Tokio tipo reklama įmonei kainuotų: Vilniaus mieste iki 193 000 pašto dėžučių kainuotų 0,104 Lt už vieną reklaminę skrajutę, Kauno mieste iki 134 000 pašto dėžučių kainuotų 0,13 Lt už vieną skrajutę, Klaipėdos mieste iki 63 000 pašto dėžučių kainuotų 0,06 Lt už vieną skrajutę, Šiauliuose iki 45 000 reklaminių skrajučių kainuotų 1,10 už reklaminę skrajutę. Į pašto dėžutę gyventojai gautas reklamines skrajutes dažniausiai parsineša į namus, todėl yra tikimybė, kad peržiūrėję skrajutę žmonės įsidėmės prekinį ženklą bei galbūt susigundys jį paragauti ir nusipirkti. Be to būtų tikslinga patalpinti gaminio reklamą periodinėje spaudoje. Pagal periodinių žurnalų skaitomumą rekomenduojame įmonei patalpinti gaminio reklamą tokiuose žurnaluose: ,,Laima“ (vidutinė auditorija 135960), ,,Moteris“ (vidutinė auditorija 105030), ,,Cosmopolitan“ (vidutinė auditorija 122160), ,,Žmonės“ (vidutinė auditorija 485950) . Pirmiausiai minėtuose žurnaluose reklaminį skelbimą siūlome užsakyti ketvirčiui, po to atlikti analizę ir išsiaiškinti ar pasiteisino tokio tipo reklama ir kokiuose žurnaluose. Atlikus analizę galima būtų spręsti ar praręsti tokio tipo reklamą ir kokioje periodinėje spaudoje. Tokio tipo reklama ketvirčiui įmonei kainuotų: žurnale ,,Laima“ 3000 Lt, žurnale ,,Moteris“ 2800 Lt, žurnale ,,Cosmopolitan“ 2400 Lt, ,,Žmonėse“ – 5375 Lt. Ne mažiau efektyvus turėtų būti ir reklaminis klipas televizijoje. Atlikę analizę pagal Lietuvos kanalų populiarumą siūlytume produkto reklamą transliuoti TV3 ir LNK kanalais geriausiu laiku, t.y. 18.45 iki 23.00 val. TV3 sekundės transliacijos kaina šiokiadieniais yra 51.72 Lt, savaitgaliais 51.06 Lt, LNK šiokiadieniais 52.79 Lt, savaitgaliais 53.00 Lt. Taip pat manytume įmonė turėtų suorganizuoti žaidimą, kurio metu pirkėjai įsigiję šokoladinį batonėlį Lindt (pažymėtą specialiuoju ženklu) užpildę akcijos kuponą ir išsaugoję pirkimo čekį dalyvautų žaidime, kurio pagrindinis prizas būtų automobilis, bei papildomi prizai kelionės dviems į kokią nors egzotinę šalį. Šio žaidimo laimėtojų paskelbimui tiktų Valentino dienos artėjanti šventė. Be abejo tai įmonei kainuotų, tačiau kaip praktika rodo tokios akcijos pritraukia didelį kiekį pirkėjų, ko pasėkoje įmonė gauna pelną. Tokias reklamines akcijas įmonė galėtų surengti bent kartą į tris metus. Tokio pobūdžio akcija įmonei sudarytų išlaidas automobilio pirkimui, papildomų prizų (kelionių) bilietai, pakuočių su specialiuoju ženklu pagaminimui. Rekomenduojame sukurti reklaminį klipą, kuris būtų transliuojamas per televiziją tokiu būdu visuomenė sužinotų apie šią akciją. Manome, kad tokios akcijos metu gaminio perkamoji galia žymiai padidėtų. Didelė tikimybė, kad pirkėjai, kurie ir anksčiau pirkdavo šį produktą imtų jį pirkti aktyviau, tuo tarpu tie, kurie anksčiau šio produkto nepirkdavo susigundytų jį įsigyti siekiant laimėti vieną iš akcijos prizų. Taip pat siūlytume įmonei suorganizuoti trumpalaikę akciją du šokoladiniai batonėliai už vieno kainą. Tokio pobūdžio akciją siūlome surengti atsižvelgiant į tai, kad mūsų atliktas tyrimas parodė, kad šis gaminys yra mažai perkamas arba iš viso neperkamas vidutines pajamas gaunančių asmenų tarpe. Todėl akcija du už vieno kainą būtų paskatinimas tiems, kurie iki šiol šio gaminio dar nebuvo pirkę, o taip pat itin nudžiugintų šio gaminio gerbėjus. Vienas dalykas tai būtų veiksminga prekinio ženklo žinomumui didinti, kitas dalykas šį produktą paragautų anksčiau neragavę asmenys. Praktika rodo, kad tokio pobūdžio akcijos įmonėms atneša pelną bei pritraukia nemažai naujų pirkėjų. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė dirba itin pelningai kitose šalyse, tai įmonei nesudarytų žymių išlaidų, be to padidintų produkto populiarumą bei žinomumą mūsų šalyje. Ir dar vienas labai svarbus dalykas yra tai, kad įmonė turėtų numatyti lėšų internetinio žiniatinklio sukūrimui. Šiais laikais yra labai svarbi informacija internete, kadangi būtent čia žmonės ieško informacijos apie produktus, paslaugas ir pan. Kol kas informacijos apie Lindt gamintojo produkciją lietuvių kalboje internete nėra. Internetinės svetainės sukūrimas pagal individualius poreikius įmonei kainuotų apie 1000 Lt. Vienas svarbiausių ir ilgą laiką vadintų marketingo elementų dar ir dabar daugelio verslininkų vadinamų vieninteliu reklamos vardu. Marketingo planavime reikėtų nustatyti rėmimo būdų parinkimą, reklaminės medžiagos parengimą ir galiausiai reklamos efektyvumo įvertinimą. Tačiau, tuo pat metu rėmimui priklauso ir pardavėjų apmokymas, pardavėjų skatinimo programos parengimas, pardavimo skatinimo priemonių paruošimas ir įgyvendinimas. O taip pat kompanijos įvaizdžio visuomenėje formavimas, vadinamasis populiarinimas, viešieji ryšiai. Siekiant įgyvendinti marketingo strategiją, būtina sudaryti veiksmų programą, atsakančią į tokius klausimus: Kas bus padaryta? Kada tai bus padaryta? Kas tai darys? Kiek tai kainuos? Šie klausimai turėtų padėti suformuluoti pagrindinę reklaminę žinutę, įvairiuose prieinamuose informaciniuose šaltiniuose. Mūsų reklamos skatinimo būdai sietini ne tik su šokolado Lindt supažindinimu, bet ir pačios kompanijos vardo išgarsinimo. Ženklo įvaizdis turi didelę įtaką varto­tojams, pasirenkant prekę, todėl jo sukūrimas reika­lauja didelių pastangų, žinių bei informacijos apie rinką ir vartotojų, kuriems skirta prekė, teikiamus prio­ritetus. Be to, prekės ženklo sukūrimas užima ilgą laiko tarpą, o jo sukūri­mo kaštai yra dideli. Šalies gamintojos įvaizdis dažnai yra svarbus, tačiau nevienintelis veiksnys, pagal kurį priimamas sprendi­mas dėl prekės įsigijimo. Išsivysčiusių šalių varto­tojai yra labiau linkę pirkti vietinės gamybos prekes, siedami tai su šalies ekonominės gerovės didinimu. Prekės ir jos ženklo įvaizdis nėra nekintami, kadangi gali kisti šalies gamintojos įvaizdis, prekės kokybė ir papildomos paslaugos, įsigijus prekę, ir panašiai. Dauguma prekių ženklų turi nacionalinių bruožų, tarp jų ir specifinių lingvistinių ypatumų, kas apsunkina prekės ženklo paplitimą tarptautiniu mastu. Vartotojo pasirinkimą apsprendžia šalies gamintojos įvaizdis kartu su žiniomis apie prekės Lindt ženklą, galima rizika, kainos ir kokybės santykiu, todėl bandymai suformuoti teigiamą prekės įvaizdį yra investicija į ateitį. Mūsų nagrinėjamo produkto ženklo reklamai pasirinkome pačius geriausius leidinius, tokius kaip Laima, Moteris, Žmonės ir Cosmopolitan. Šie žurnalai yra populiariausi Lietuvos rinkoje, todėl reklama antrame žurnalo puslapyje skatins susidomėti vartotojus. Siūlome platinti elektroninę prekybą, kurioje bus platinama ir vis atnaujinama reklaminė žinutė (priedas nr. 1) apie nuostabų šokoladą Lindt. Didžiausiuose prekybos centruose, siūlysime šokolado skilteles vartotojams, o papildoma trumpalaikė brangaus šokolado akcija „pirk vieną už du“ skatins vartotojus išmėginti šveicarų gamybos produktą. Reklamos poreikio kontrolė turėtų būti nuolat koreguojama, atsižvelgiant į rinkos reakciją. Pakartotina vartotojų apklausa padės vadovams suprasti ir identifikuoti reklamos poveikį. Atsižvelgiant į, tai reklamos kiekiai bei šaltiniai galėtų būti mažinami. Visi kainų politikos keliami uždaviniai turi atitikti pagrindinį firmos tikslą - didinti pelną, tačiau tą pelningumą didinti mažinant gamybos kaštus. Tačiau, būtina išlaikyti esamą kainų lygį. Laisvojoje rinkoje aukščiausia kaina, kurią pardavėjas gali gauti, yra pirkėjo sprendimas mokėti tą, o ne kitą kainą. Žemiausia kaina, kuria pardavėjas gali parduoti prekę yra gamybos kaštai, o kainų svyravimo diapazoną nulemia konkurentų kainos ir rinkos reakcija į siūlomą prekę. Būtent, todėl firma gerai privalo žinoti konkuruojančių prekių kainas, jų kokybę. Nustatant kainas, atsižvelgiama į visus rinkos veiksnius iš karto - gamybos išlaidas, kokybę ir konkurenciją, brendą ir kt. Palyginimo sunkumo efektas - pirkėjai yra mažiau jautrūs žinomo arba turinčio aukštą reputaciją tiekėjo kainai, kai jie turi sunkumų palyginti alternatyvas. Ekonominė pirkėjo elgesio teorija teigia, kad vartotojai gali palyginti tiekėjų siūlomas alternatyvas. Praktikoje dažnai sunku žinoti apie tam tikrus specifinius paslaugos ar gaminio požymius prieš jį perkant. Net pačią kainą sunku palyginti tarp rūšių, o tai sumažina jautrumą kainai. Vietoj to, kad būtų pasistengta rasti geriausią kokybę rinkoje, daugelis pirkėjų apsistoja ties tuo produktu, kuris yra jų įsitikinimu bus patenkinantis pirkinys. Jų pasitikėjimas gamintojo vardo reputacija gali būti pagrįstas arba jų pačių patirtimi, arba patirtimi kitų žmonių, kuriais jie pasitiki. Todėl, šioje vietoje labai svarbi reklaminė akcija prekybos centruose, leidžiant vartotojams paragauti Lindt šokolado. Palyginimo efektas susijęs su žinomais gamintojų vardais, rinkos tyrinėtojai dažnai gamintojo vardą laiko tokia pat verte, kaip ir bet kurį kitą apčiuopiamą produkto požymį. Vertė priklauso ir nuo produkto lyginimo ir suvokiamos rizikos, susijusių su nežinomu tiekėju. Todėl ši vertė nepačiuopiama. Pirkėjai moka didesnę kainą baimindamiesi pirkti iš konkurentų, manydami, kad jų produkto patikimumas yra nepakankamas. Galimybė nustatyti aukštą kainą sumažėja, jei vartotojai yra geriau informuoti arba sumažėja rizika išbandyti konkurentų produktą. Bet kas, kas mažina pirkėjo alternatyvų įvertinimo kaštus, sumažina patirties svarbą. Pirkėjai yra mažiau jautrūs produkto kainai, žinodami, kad aukštesnė kaina reiškia geresnę kokybę. Kai kuriems produktams kaina yra kaip signalas vertės, kurią pirkėjas tikisi gauti. Gamintojai, kurie gali pasiūlyti vartotojui prestižą kaip priedą prie realios vartojimo naudos, diktuoja aukštesnes kainas nei kainuotų panašūs mažiau prestižiniai produktai. Prestižas yra tik viena priežastis, dėl kurios pirkėjus tenkina brangesnis pirkinys. Išskirtinumas, kuris atbaido kai kuriuos pirkėjus nuo aukštų kainų, gali padidinti produkto vertę. Dažnai suvokimas aukštesnės kokybės prie aukštesnės kainos sumažina jautrumą kainai net tada, kai pirkėjai nesiekia nei prestižo, nei išskirtinumo. Tai atsitinka tada, kai potencialūs pirkėjai negali išsiaiškinti produkto objektyvios vertės prieš perkant arba trūksta kitų duomenų, kurie gali padėti apsispręsti. Reklama yra skirta advokatauti, priminti ar supažindinti, vartotojus su nauju ar jau esamu produktu. Mes siūlome sukurti reklaminę žinutę (priedas nr.1), kurią patartume transliuoti per televizijos LNK ir TV3 kanalus žiūrimiausiu laiku. Atsižvelgiant į tai, jog šio gamintojo šokoladas nėra pardavimų lyderis Lietuvos rinkoje, geriausia būtų atkreipti pirkėjų dėmesį kaip į neįprastą produktą ypatingiems momentams, didinant susidomėjimą palaipsniui. Kadangi produkto kokybė ir kaina yra aukšta, darome prielaidą, kad produktą daugiausiai pirks išsilavinę ir dideles pajamas gaunantys potencialūs pirkėjai (naudojama two-sided žinutė). Mažesnes pajamas gaunančius potencialius pirkėjus skatinti pirkti produktą kaip dovaną, norint nustebinti žmogų, kuriam ji perkama. Surinkti, suklasifikuoti bei apibendrinti duomenys leidžia daryti šias išvadas: Maisto produktai (Ferrero Rocher, PicNic, Lindt, Kandy Kraft, Merci, Kinder, Karūna). Iškeltos hipotezės pasitvirtino, Lietuvos vartotojai išlieka lojalūs Lietuvos produktams. Pats mėgstamiausias iš visų minėtų produktų yra Karūna. Nepriklausomai nuo demografinių charakteristikų šis produktas yra absoliutus lyderis ir vartojamo prasme ir kaip prekinio ženklo pripažinimo ar žinojimo prasme. Sekantis iš importuojamų produktų pagal svarbą užėmęs antrąją vietą – Kinder maisto produktas. Šį produktą žino ir mielai perka tėveliai savo vaikams. Pats ne nežinomiausias produktas Lietuvos vartotojams – Lindt, sekantis Merci. Dauguma vartotojų šių produktų vartojimo bei pažinimo atžvilgiu neturi nuomonės, bet pastebėta, kad dalis vartotojų ketina produktą pirkti ateityje. Kalbant kokiai šaliai buvo priskirti produktai iš anketos klausimuose pateiktų šalių (Lenkijos, Estijos, Kinijos, Rusijos, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos). Karūna vėl tapo lydere, nes beveik visi vartotojai priskyrė Karūnos produktą Lietuvos produkcijai, išskyrus kelis apklaustus užsieniečius gyvenančius Lietuvoje. Likusieji produktai buvo priskirti skirtingoms šalims, todėl suku juos apibendrinti. Kalbant apie Lietuviškų produktų santykį su importuojamais maisto produktais jis yra apytiksliai - 80% Lietuvos produktų naudai. Pačios nemėgstamiausios šalys importuojančios maisto produktus yra Kinija, Lenkija ir Rusija. Lietuva išlieka lydere kas liečia vartotojų požiūrius į atskirus produktus. Ribojimai su kuriais teko mums susidurti analizuojant tyrimų rezultatus. Paminėtini šie ribojimai galimi tyrimų metu: dalinis respondentų atsakymų skaičius. Respondentų klausimų nesupratimas, iškreipia atsakymus. Keletą anketų užpildyta nelogiškai, t.y tarp klausimų bei atsakymų yra loginė sąsaja, kurią lengvai galima pastebėti. Tokie atsakymai iškreipia tyrimo rezultatus. Pastebėtinas respondentų skubėjimas, kuris neleido susikaupti ir sąžiningai atsakyti į pateiktus klausimus. Nors dauguma respondentų atsakiusių į klausimus, kad perka tam tikrus Kinietiškus, Lenkiškus produktus ir yra pasirengę juos rekomenduoti draugams bei pažįstamiems. Į sekantį klausimą kokiai šaliai gamintojai maisto produktų teikiama pirmenybė (nuo 1-7), dauguma grupių atsakiusių respondentų 7-oje, paskutinėje vietoje pažymėjo būtent tas maisto produktų šalis Kinija, Lenkija ir Rusija, kuriuos vartoja. Todėl kyla dviprasmybė kodėl nemėgstame, bet vartojame tuos produktus. Tokią įtaką gali turėti palankios produktų kainos, verčiančios vartotojus vienaip ar kitaip elgtis rinkoje. Kitas aspektas leidžiantis paaiškinti dviprasmybę, tai sovietmečio stereotipai ir kultūra, ir daugelis kitų dalykų galinčių paaiškinti šiuos prieštaravimus. Kalbant apie kosmetikos, parfumerijos ir kūno priežiūros prekes, tai apibendrinant rezultatus paaiškėjo, kad daugelis respondentų vyrų nelabai domisi arba mažai žino apie anketoje analizuojamus prekinius ženklus. Daugelis klausimų apie minėtus prekinius ženklus vyrų tarpe buvo visiškai neatsakyti. Tuo tarpu moterys buvo gana aktyvios. Apibendrinus rezultatus paaiškėjo, kad labiausiai tenkinanti kosmetikos priemonė tiek moterų, tiek vyrų tarpe yra Nivea. Kalbant apie lietuvišką gamintoją Margarita respondentų tarpe šis gamintojas yra trečioje vietoje. Taigi atsižvelgiant į tai galima daryti išvadą, kad kosmetikos, parfumerijos ir kūno priežiūros prekių atžvilgiu apklausoje dalyvavę respondentai pirmenybę teikia užsienietiškoms prekėms. Lietuvišką gamintoją Margarita atpažįsta, tačiau mieliau perka užsienietišką prekę. Kas liečia tiriamus drabužių prekinius ženklus (Adidas, Audimas, Benetton, Morgan, Reserved, Xoops, Kalinka), tyrimo eigoje buvo atsiradę ribojimai tokie: respondentai jiems pateiktose aprašomojo tyrimo anketose apie drabužių prekinių ženklus į kai kuriuos klausimus visai neatsakė (neatidžiai pildydami anketas – tai nulemie laiko stoka jas pildyti, nes daugelis respondentų skubėjo pildyti anketas), kai kuriuose klausimose neįsigilino į klausimų esmę (pvz. apie prekinius ženklus – didžioji dalis respondentų net nežinojo kas tai yra prekinis ženklas ), kai kuriuos klaidino klausimai (įrašyti valstybę – arba nei vienos neįrašė, arba tą pačią valstybę įrašė į kelis laukelius – nes respondentams šis anketos klausimas pasirodė nekonkretus bei netikslus). Prekinius drabužių ženklus respondentai net nežinodami kas yra ir kaip atrodo drabužių prekės ženklas siejo juos su prekes ženklo vardu bei su valstybę tarpusavyje pagal prekes ženklo vardo skambesį bendrinėje kalboje. Analizuojant tą tyrimų dalį, kurioje kalbama apie drabužius, jog drabužiams skirti šeimos pajamų dalį labiau linkę vyrai gaunantys didesnes nei 1001 Lt pajamas , tenkančias vienam šeimos nariui, kas beje atsispindi ir mažiau žinomų, aukščiau paminėtų prekinių ženklų priskirimui tam tikrai šaliai, tų prekinių ženklų žinojime. Kas liečia moteris, tai neabejotina galima drąsiai teigti, kad moterys neatsižvelgiant į gaunamas pajamas, tenkančias vienam šeimos nariui domisi ir perka daugeli iš aukščiau paminėtų prekių, pažymėtų minėtais prekiniais ženklais. Prekės bet jos ženklo įvaizdis turi didelę įtaką varto­tojams, pasirenkant prekę, todėl jo sukūrimas reika­lauja didelių pastangų, žinių bei informacijos apie rinką ir vartotojų, kuriems skirta prekė, teikiamus prio­ritetus. Be to, prekės ženklo sukūrimas (įvertinus aukščiau pasakytą) užima ilgą laiko tarpą, o jo sukūri­mo kaštai yra dideli. Šalies gamintojos įvaizdis dažnai yra svarbus, tačiau nevienintelis veiksnys, pagal kurį priimamas sprendi­mas dėl prekės įsigijimo. Išsivysčiusių šalių varto­tojai yra labiau linkę pirkti vietinės gamybos prekes, siedami tai su šalies ekonominės gerovės didinimu. Prekės ir jos ženklo įvaizdis nėra nekintami, kadangi gali kisti šalies gamintojos įvaizdis, prekės kokybė ir papildomos paslaugos, įsigijus prekę, ir panašiai. Dauguma prekių ženklų turi nacionalinių bruožų, tarp jų ir specifinių lingvistinių ypatumų, kas apsunkina prekės ženklo paplitimą tarptautiniu mastu. Vartotojo pasirinkimą apsprendžia šalies gamintojos įvaizdis kartu su žiniomis apie prekės «Lindt» ženklą, galima rizika, kainos ir kokybės santykiu, todėl bandymai suformuoti teigiamą prekės įvaizdį ne visada įmonei yra sėkmingi. Įmonei išorinėje (makro) aplinkoje reikėtų analizuoti tik tuos apribojimus, kurie daro tiesioginę įtaką įmonės veiklai. Rinkos segmentaciją atlikti būtina rengiant kiekvieną marketingo planą, tačiau jos kriterijai turėtų būti skirtingi skirtingiems tikslams pasiekti. Marketingo kompleksas turėtų papildyti pasirinktą marketingo strategiją konkrečių veiksmų įvardijimu. Marketingo veiksmų plane reikėtų numatyto tikslų kiekvieno etapo įvykdymo terminą ir atsakingą už jo įgyvendinimą darbuotoją. Kuomet marketingu įmonė užimam kiek rimčiau, marketingo plano kontrolė turėtų būti nuolatinė ir nuolat koreguojanti veiksmu, atsižvelgiant į rinkos reakciją. IŠVADOS Nežiūrint į tai, kad šiuolaikinėje bendruomenėje visi suvokia reklamą kaip „pardavimų variklį“, mes linkę kalbėti apie reklamą kaip informavimą apie tam tikrą dalyką. Žinomumas pasprendžia kodėl vieni greitai keliasi karjeros laiptais, o kiti, net ir būnant protingesniais, stovi vietoje? Kodėl vienoje šalyje atostogauja dažniau nei kitoje? Kodėl jūs naudojatės vieno tiekėjo paslaugomis ir vengiate kitų, nors jis siūlo pigiau ir nebūtinai mažiau kokybišką paslaugą? Atsakymas lengvas – vieni turi gerą reklamą, kiti nelabai. Galimybė daryti daug geros reklamos ateina ne pas tą, kuris turi daug pinigų, bet pinigai ateina pas tą, kuris daro gerą reklamą sau ir savo produktui. Taip pat norime pabrėžti, kad pačios nenaudingiausios išlaidos – nepakankamai reklamai. Reklama yra tikrai naudinga, nes ji padeda vartotojui išsirinkti prekę, skatina atskirus pirkėjus, o kartais ir plačius vartotojų sluoksnius įsigyti prekę. Nors daugelis interneto vartotojų yra skeptiškai nusiteikę dabartinių reklaminių antraščių atžvilgiu, daugelis jų gana teigiamai įsivaizduoja interneto reklamos ateitį ir mano, kad ji bus vis reikšmingesnė ir efektyvesnė. Apibūdindami reklaminę kampaniją galime pasakyti, jog ji yra visas kompleksas reklaminių priemonių, kurias vienija tas pats tikslas, paskirstytas taip, kad viena reklaminė priemonė papildytų kitą. Reklaminė kompanija palengvina vartotojui išsirinkti prekę ar paslaugą, suteikia kryptingą poveikį atskiriems pirkėjams ir visuomenei. Ji taip pat padeda formuotis interesams ir visuomenei, papročiams ir požiūriams. Atsižvelgiant į tai, kad mūsų analizuojamo gamintojo produktas yra ypatingai aukštos kokybės ir turi pripažinimą daugelyje pasaulio šalių, tačiau apima mažą perkamąją galią mūsų šalyje, mes siūlome įmonei sudaryti integruoto marketingo komunikacijos planą, kurio pagalba minėtas produktas būtų pristatymas platesnei visuomenės daliai. Mes manome, jog gaminio populiarumui didinti reikalinga imtis tokių reklaminių priemonių kaip: produkto reklama reklaminiuose skyduose, skrajučių platinimas didesniuose prekybos centruose. Taip pat reikėtų įdėti reklamines šio gaminio žinutes į skaitomiausius šalies žurnalus bei transliuoti reklaminius klipus televizijoje. Dar vienas, taip pat labai svarbus dalykas yra sukurti internetinį tinklalapį, kuriame būtų galima rasti visą reikalingą informaciją apie gaminį, bei naujienas. Pasinaudoti kontekstine reklama, kurios pagalba būtų galima išsirinkti potencialiai suinteresuotą produkto auditoriją. Atlikus reklaminę kompaniją reikia atlikti pakartotiną tyrimą ir atsižvelgiant į jos rezultatus išsiaiškinti kiek ir kurių kanalų dėka buvo pasiekti aukščiausi rezultatai. LITERATŪROS ŠALTINIAI 1. Andružytė R. (2000). Geras įvaizdis lemia sėkmę ir pelną. II „Verslo žinių" priedas „Efektyvi rinkodara". Nr. 12. 2000-03-31. 2. Bučiūnienė I. (2002). Pardavimo valdymas. Kaunas. Technologija. 205 p. 3. Garškienė A., Klebanskaja N., Pelanienė N. (1994). Verslo planas. Vilnius: Lietuvos Informacijos institutas. 74 p. 4. Kotler P., Armstrong G. (2003). Wong Lindt ženklo rinkodaros principai. Kaunas: Poligrafija ir informatika. 854 p. 5. Kotler P., Armstrong G., Saunders J., Wong V. (2003). Rinkodaros principai. Kaunas: Poligrafija ir informatika. 854 p. 6. Kriaučionienė M, Urbanskienė R. (1998). Techniškai sudėtingo produkto marketinginis planavimas. Kaunas: Technologija. 110 p. 7. Leonienė B. Verslo pradmenys. (1998). Kaunas: Poligrafija ir infirmatika. 184 p. 8. Pajuodis A. (1995). Mažmeninės prekybos marketingas. Vilnius: Lietuvos Informacijos institutas. 58 p. 9. Pažuolis D. (2004). Kainų strategija: šiuolaikinės pasaulinės tendencijos// Reklamos ir marketingo idėjos. Nr 1. 10. Pranulis V., Pajuodis A.,Urbonavičius S. ir kt. (1999). Marketingas. Vilnius: Eugrimas. 423 p. 11. Nebenzahl I. D., Jaffe E. D., (1989). Estimating Demand Funktions from the Country-of Origin Effect. 159 p. 12. Etzel J., William O. (1982). Reference Group Influence on Product and Brand Purchase Decisions. 194 p. 13. Vijeikis J. (2003). Rinkodara. Vilnius: Rosma. 188 p. 1 priedas. Anketos klausimai 1.Ar pirkdami maisto produktus atsižvelgiate į tai, kokioje šalyje yra pagaminti? 2.Jei turite galimybę rinktis iš vienodomis savybėmis pasižyminčių produktų, kokiems produktams teikiate pirmenybę? q Lietuviškiems q Užsienietiškiems q Man nesvarbu 3.Išdėstykite išvardintas šalis nuo 1 iki 7 pagal pirmenybės teikimą jose pagamintai produkcijai (MAISTO PRODUKTAI) (kur 1 reiškia labiausiai priimtina kilmės šalis, o 7 - mažiausiai priimtina kilmės šalis), • Lietuva (1 vieta) • Rusija (2/5 vietos) • Kinija (7/7 vietos) • Prancūzija (2/3 vieta) • Vokietija (4/5 ir 2/3 vietos) • Lenkija (6 vieta) • Italija (4/3 vietos) , 4.Pažymėkite MAISTO PRODUKTŲ prekinius ženklus, kuriuos esate girdėję: • Ferrero Rocher (22%) • PicNic (31%) • Lindt (5%) • Kandy Krafts (15%) • Merci (12%) • Kinder (37%) • Karūna (38%). 5.Pažymėkite, kaip dažnai perkate šių prekinių ženklų MAISTO PRODUKTUS: Jūsų nuomone, kurioje iš išvardintų šalių šių prekinių ženklų MAISTO PRODUKTAI yra pagaminti? Ar sutinkate šių prekinių ženklų MAISTO PRODUKTUS rekomenduoti draugams: Ferrero Rocher • Visiškai nesutinku (9 vyrai ir 4 moterys) • Nesutinku (1 vyras ir 0 moterų) • Neturiu nuomonės (18 vyrų ir 23 moterys) • Sutinku (8 vyrai ir 20 moterų) • Visiškai sutinku (5 vyrai ir 7 moterys) PicNic • Visiškai nesutinku (9 vyrai ir 4 moterys) • Nesutinku (3 vyrai ir 4 moterys) • Neturiu nuomonės (13 vyrų ir 17 moterų) • Sutinku (6 vyrai ir 19 moterys) • Visiškai sutinku (5 vyrai ir 8 moterys) Lindt • Visiškai nesutinku (5 vyrai ir 2 moterys) • Nesutinku (5 vyrai ir 1 moteris) • Neturiu nuomonės (24 vyrai ir 38 moterys) • Sutinku (2 vyrai ir 8 moterys) • Visiškai sutinku (0 vyrai ir 0 moterų) Kandy Krafts • Visiškai nesutinku (13 vyrų ir 2 moterys) • Nesutinku (1 vyras ir 1 moteris) • Neturiu nuomonės (16 vyrų ir 30 moterų) • Sutinku (6 vyrai ir 14 moterų) • Visiškai sutinku (1 vyras ir 1 moteris) Merci • Visiškai nesutinku (5 vyrai ir 2 moterys) • Nesutinku (3 vyrai ir 24 moterys) • Neturiu nuomonės (24 vyrai ir 20 moterų) • Sutinku (7 vyrai ir 19 moterų) • Visiškai sutinku (0 vyrų ir 8 moterys) Kinder • Visiškai nesutinku (4 vyrai ir 1 moteris) • Nesutinku (1 vyras ir 1 moteris) • Neturiu nuomonės (14 vyrų ir 4 moterys) • Sutinku (16 vyrų ir 23 moterys) • Visiškai sutinku (6 vyrai ir 13 moterys) Karūna • Visiškai nesutinku (1 vyras ir 0 moterų) • Nesutinku (1 vyras ir 0 moterų) • Neturiu nuomonės (5 vyrai ir 2 moterys) • Sutinku (12 vyrų ir 29 moterys) • Visiškai sutinku (5 vyrai ir 26 moterys)

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!