„Pažangos idėja yra susijusi su mažiau ar labiau nesąmoningu išsivystymo vienybės neigimu, ir pažangos teoretikui išsivystymo procesas atrodo kaip tolydinė eilė pakeičiančių viena kitą fazių arba periodų“1. Pagal Karsaviną pažangos teorija ne tik paneigia istorijos procesą ir jos mokslą, ne tik prieštarauja savo pagrindiniam doriniam bei altruistiniam motyvui, bet ir pasirodo visai nepagrysta. O nurodant pažangą, šių dienų technikos, mokslo, politinio gyvenimo išsivystymą, visa tai tiesa, bet anot Karsavino, nurodytieji reiškiniai, turi ir savo neigiamųjų pusių, susijusių su klasių prieštaravimais ir kova. O jei kitu atžvilgiu, pažanga neabejojama, tai ji paliečia tik kai kurias socialaus išsivystymo puses, kai kurias mūsų vertybes arba idealaus gyvenimo puses, bet visa tai pasireiškia praeityje. Autorius teigia, kad mes drąsiai ir pagrįstai, galime tvirtinti, kad praeityje, pasireiškia tokių gyvenimo pusių pražydimas, kurios dabar, jei ir ne visai numirė, tai labai sumenkėjo, bet vis dėlto pasilieka brangios, ir turi įeiti į mūsų idealų sistemą.
„Taigi, pozityvistinė pažangos teorija, būdama nepagrįsta neišaiškintų ir nevisai apgalvotų pagrindinių premisų, nesuderinama su istorinio proceso prigimtim ir istorijos mokslu, pagrįstais išsivystymo vienybės principu“2. Šiuo atžvilgiu, autorius pabrėžia, kad krikščionių religinė filosofinė mintis, pirmiausiai iškėlusi vieno išsivystymo ir istorinio proceso ištisumo idėją, svetima pažangos idėjai, jis iškelia krikščionybę, kad ji yra giliai istoriška. Ji supranta žmonijos vienybę, kuri visada turėtų dalyvauti visalaikėje ir visaerdvėje būtyje, ir moka ištisoje istorinio proceso vienybėje įvertinti kiekvieno jo momento ir kiekvieno individo reikšmę. Karsavinas pabrėžia, kad nebuvo pažangos idėjos ir antikinėje senovėje, kėlusioje idealą ne į ateitį, o į praėjusį „aukso amžių“.
Pažanga uždaro vienintelį kelią suprasti praeičiai, kurioje nebemato visiems laikams brangaus ir svarbaus ir prarandame visokį istorinio dėmesio įvertinimą. Nebrangindami istorijos, pažangos teorija, nebrangina ir dabarties, atimdama prasmę visai praeičiai, bei atima prasmę ir mūsų socialiai veiklai ir paverčia visą mūsų darbą menkavertišku. Autorius teigia, kad atidengdami istorijos pažangos prigimtį prieštaraujame moraliam protui.
„Pažangos teorija ne tik...
Šį darbą sudaro 1184 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!