Politinės bendruomenės galios augimas ir politinio dalyvavimo racionalizacija

3.2 INTERESŲ GRUPĖS……………………………………………………….12
3.3 DALYVAVIMAS RINKIMUOSE…………………………………………12
4. NEDALYVAVIMAS………………………………………………………………...13
IŠVADOS……………………………………………………………………………….14
LITERATŪRA……......................……………………………………………………....15
ĮVADAS
Politinio dalyvavimo esmė – atskirų žmonių arba socialinių grupių įtraukimas į politinį gyvenimą, šalies arba tarptautinės bendrijos politinius – valdžios santykius. Be viso to negalima įsivaizduoti politinio gyvenimo. Politinis gyvenimas ypač suaktyvėja politinio modernizavimo metu, kada visuomenė sparčiai demokratėja. Be aktyvaus politinio gyvenimo negalima įsivaizduoti ir pačios demokratijos. Nors aktyvus politinis dalyvavimas, jei jo dalyviai nepažįsta visuomenės dėsnių, nesuvokia esamo politinio jėgų santykio gali įgauti politinio avantiūrizmo formą.
Individo ar socialinės grupės kasdieninė, konkreti politinė veikla, dalyvavimo visuomenės politiniame gyvenime būdas, o kartu ir būdas išreikšti save yra vadinamas politiniu elgesiu. Politinis dalyvavimas ir politinis elgesys yra tam tikros politinės veiklos rūšys, kurios daro įtaką socialinei visuomenės raidai. Politinio dalyvavimo priešingybė yra politinis nedalyvavimas arba kitaip apolitiškumas. Jis pasireiškia negatyvia nuostata dėl politikos ar abejingumo jai. Tuo tarpu politinis dalyvavimas labiausiai pasireiškia piliečių aktyviu dalyvavimu politinėse (partinėse) organizacijose, dalyvavimu rinkimuose, rinkiminėse agitacijose, mitinguose, viskuo, kas tik parodo, kad piliečiai domisi savo šalies politiniu gyvenimu ir dalyvauja jame. Piliečių steigiamos organizacijos yra svarbus demokratinės visuomenės rodiklis. Naudodamiesi konstitucijoje įtvirtintomis žodžio ir susivienijimų teisėmis piliečiai gali jungtis į atskiras organizacijas siekdami realizuoti savo tikslus ir interesus. Tokių organizacijų skaičius liudija visuomenės atvirumo, pliuralizmo, interesų sklaidos laipsnį t.y. pilietinės bendruomenės brandumą.
Dauguma žmonių nelabai domisi politika. Demokratija nereikalauja, kad žmonės skirtų daugiau dėmesio politikai, negu patys to nori. Iš jų tikimasi minimumo: kad jie pasinaudotų balso teise. Balsuotojai skatinami sekti politinius debatus, tačiau neįpareigojami to daryti. Tuo tarpu politika besidominčiai mažumai, dėmesingai publikai, yra užtektinai galimybių dalyvauti politikoje.
Aktualumas. Pastaruoju metu itin aktualus piliečių dalyvavimas, nes teisė dalyvauti yra tiesioginis esminis demokratinio valdymo elementas. Demokratijos plėtotė visų pirma yra politinio proceso dalyvių skaičiaus augimas. Todėl politinės bendruomenės galios augimas bei politinio dalyvavimo racionalizacija labai aktualus momentas, reikalaujantis dėmesio.
Tyrimo objektas. Politinės galios augimas ir politinio dalyvavimo racionalizacija.
Problema. Kaip kito politinio vystymosi kelias?
Tyrimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!