Politinės partijos ir partinė sistema

Šiuolaikinė demokratinė politika neįsivaizduojama be politinių partijų. Politinės partijos, partinė sistema ir partinė vyriausybė yra šių dienų atstovaujamosios demokratijos aksiomos. Atstovaujamojoje demokratijoje partijos yra svarbiausias politinių veiksmų variklis, nes jos čia sąveikauja su piliečiais ir interesų organizacijomis, išreikšdamos ir organizuodamos politinius reikalavimus bei paramą socialinėms takoskyroms; partijos iškelia į valdžią politikus, kurių elgsena daro milžinišką poveikį visuomenei, pirmiausiai per vyriausybės sprendimus ir veiksmus. Šiuolaikinės partijos apibrėžiamos kaip formalios piliečių organizacijos, veikiančios viešėjame gyvenime ir atstovaujančios specifiniams klasiniams, profesiniams ir ideologiniams interesams šiuolaikinėje konstitucinėje valstybėje, ir kurių tikslas- dalyvauti rinkimuose, juos laimėti ir sudaryti vyriausybę. Partijos politinėje sistemoje priklausomai nuo įvairių faktorių sudaro partinę sistemą. Negalima vienareikšmiškai pasakyti kokio tipo partinė sistema yra geriausia. Valstybės partinė sistema lemia kiek politinių partijų turi realius šansus formuoti vyriausybę.
4. daugiapartinė su vyraujančia partija.
• Politinė piliečių integracija ir mobilizacija;
• Skirtingų interesų agregacija (susijungimas);
• Politinių vadovų iškėlimas, viešosios politikos formulavimas.
Politinių partijų klasifikavimas. Funkciniu požiūriu būtina atskirti ir skirtingus politinių partijų organizacinius elementus. Naudojantis Cotta terminologija, būtina išskirt narių partiją, parlamentinę partiją, vyriausybės partiją ir elektorato partiją.
1999 m. Kitschelt, Toka, Mansfeldova ir Markowski išskyrė 4 pokomunistinių valstybių partijų tipus, arba 4 piliečių ir partijų ryšių, sąveikos būdus, naudodami 2 esminius partijų ir piliečių ryšio elementus, arba dimensijas. Pirmoji dimensija yra įvairialypė administracinė ir techninė infrastruktūra, kurią partijos suformuoja, siekdamos įgyvendinti kolektyvinius veiksmus. Antroji dimensija yra institucionalizuotos konfliktų sprendimo procedūros ir programinio konsenso kūrimas. Skirtingų partijų minėtų dviejų dimensijų turinys gali skirtis. Kaip tik pagal jų turinį politinės partijos skirstomos į keturias grupes.
Charizmatinės partijos, arba charizmatinis partijų ir piliečių ryšys suformuoja „delegatų“ demokratiją. Joje partijų lyderiai turi charizmą, ir jos padedami siekia politinio mandato. Tačiau lyderiai vengia atsakomybės ir atskaitomybės prieš rinkėjus. Ši partijų forma ypač būdinga ankstyvos demokratizacijos fazei. Vėliau charizmatinės partijos laipsniškai praranda įtaką, bet ne visose šalyse ir ne vienodu mastu. Administracinę infrastruktūrą ir konsenso...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!