Konsensuso demokratija kaip sprendimų principas ir politinės tolerancijos išraiška

Literatūra
ĮVADAS
Visi mes esame įvairių grupių ir susivienijimų nariai: šeimų, bendruomenių, klubų, prof. sąjungų, - taip pat nacijų ir valstybių. Panašiose bendrijose ir pačiose mažiausiose, ir didžiausiose priimami sprendimai skiriami visiems bendrijų nariams. Šiuos sprendimus, kitaip nei individualius, kuriuos žmonės priima savarankiškai, galima pavadinti kolektyviniais. Verčiant iš graikų kalbos, demokratija – liaudies, tautos valdžia. Bendriausiu apibūdinimu tai būtų tokia valstybės forma, kurioje valdžia yra kilusi iš pačios tautos per reguliariai bei laisvai rengiamus visuotinius rinkimus ir remiasi laisvės, lygybės bei solidarumo principais.
Vakarų politologai vis dar ieško idealių demokratinio politinio režimų modelių, todėl bando klasifikuoti patį demokratinį politinį režimą. A. Lijphartas, remdamasis „protingos – atsakingos“ demokratijos kriterijais, išskyrė Vestminsterinį ir Konsensualinį demokratijos modelius. Šiam klasifikavimui pritaria daugelis politologų.
Šio darbo tema - „Konsensuso demokratija“ kaip sprendimų principas ir politinės tolerancijos išraiška. Ši tema yra aktuali, kadangi dalis valstybių, kaip pvz: Belgija, Šveicarija ar Japonija siekia konsensuso, tai yra pasiekti šalies socialinių grupių eksplicitinį sutarimą; Europos Sąjunga taip pat sudaryta remiantis konsensuso principais.
Darbo tikslas – kuo išsamiau, remiantis konkrečių valstybių pavyzdžiais, paaiškinti kas yra konsensuso demokratija, kam ji reikalinga bei kaip ji veikia. Siekiant šio tikslo, iškelti tokie uždaviniai:
1. glaustai, bet aiškiai apibūdinti demokratijos sampratą bei pateikti pagrindinius jos principus;
2. apibrėžti sąvoką - „konsensusas“;
3. palyginti A. Lijpharto išskirtus Vestminsterinį ir Konsensualinį demokratijos modelius;
4. pateikti konkrečių valstybių, kuriose egzistuoja konsensualizmas, pavyzdžių;
5. įrodyti, kad Europos Sąjunga remiasi konsensualine demokratija, kaip politinės tolerancijos išraiška ir sprendimų principu;
Darbas susideda iš dviejų skyrių su poskyriais, kurie padės lengviau išanalizuoti pasirinktą temą.
1. Demokratijos samprata ir pagrindiniai bruožai
Demokratija – senas politinis terminas reiškiantis liaudies valdžią; žodis kilęs iš klasikinių Atėnų, kur jis reiškė demoso valdžią. Dabartine vartosena jis gali reikšti liaudies valdžią ar tautos suverenitetui atstovaujančią valdžią, taip pat tiesioginio dalyvavimo valdžią, netgi respublikos ar konstitucinę, tai yra įstatymo viršenybę pripažįstančią, valdžią.1
Talpus ir daugiaplanis demokratijos fenomenas numato jo apibrėžimo kompleksiškumą. Todėl...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!