Demokratija kaip politinės organizacijos forma

5. Tiek piliečiai iš valdžios, tiek ir valdžia iš piliečių reikalauja vieno – laikytis įstatymų: „leidžiama viskas, ko nedraudžia įstatymas“.
Visi mes esame įvairių grupių ir susivienijimų nariai: šeimų, bendruomenių, klubų, sąjungų, - taip pat nacijų ir valstybių. Panašiose bendrijose, ir pačiose mažiausiose, ir didžiausiose, priimami sprendimai (dėl bendrų tikslų, taisyklių, pareigų ir privilegijų pasidalijimo) skiriami visiems bendrijų nariams. Šiuos sprendimus, kitaip nei individualius, kuriuos žmonės priima savarankiškai, galima pavadinti kolektyviniais. Demokratija – kolektyvinių sprendimų sfera. Ji įkūnija idealią sistemą, kurios dėka sprendimus, svarbius visai visuomenei, priima visi jos nariai, kartu jie visi turi lygias teises prisidėti prie vieno ar kito sprendimo. Kitaip tariant, demokratija reikalauja laikytis dviejų principų: visuomeninės kolektyvinių sprendimų kontrolės ir lygiateisiškumo tokią kontrolę vykdant. Remiantis šiais principais visuomenė gali būti pavadinta demokratiška arba nedemokratiška.
Toks demokratijos apibūdinimas išskiria du momentus. Pirma, demokratija priklauso ne tik vyriausybės ar valstybės sferai, kaip kad mes įpratome manyti. Egzistuoja esminis ryšys tarp demokratijos valstybiniu lygiu ir demokratijos kituose visuomeniniuose institutuose. Tačiau, kadangi valstybė yra gausiausia bendrija, turinti teisę reguliuoti visos visuomenės gyvenimą, teisę įvesti privalomus mokesčius, taip pat disponuoti savo narių gyvybėmis, demokratija valstybės lygiu turi aukščiausią vertę.
Antra, iš tokio mūsų apibūdinimo išeina, kad demokratija gali būti įvairi, t.y. įvairaus lygio, o jį parodo tai, kaip yra įgyvendinami visuomeninės kontrolės ir tam tikros bendrijos politinės lygybės principai, lygių teisių priimti kolektyvinius sprendimus idealas. Paprastai demokratiškomis vadinamos valstybės, kuriose varžymosi per rinkimus dėka vyriausybės atskaitingos liaudžiai, kur visi suaugę piliečiai turi lygias teises rinkti ir būti išrinkti ir kur įstatymai garantuoja pilietines bei politines teises. Tačiau nei viena iš tokių valstybių praktiškai iki galo neįgyvendina visuomeninės kontrolės ir politinės lygybės principų. Šia prasme demokratizacijos procesas begalinis; ir demokratai, koks režimas ar politinė sistema bebūtų, visada siekia išlaikyti demokratinius principus ir juos plėsti.
Didelėje bendrijoje tik susivieniję piliečiai gali lemti įvykius. Politinės partijos vienija tuos,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!