Polimeriniai junginiai maisto pakavimui, pet, bioplastikai

TURINYS ĮVADAS Pastaruoju metu sparčiai augantis plastikų naudojimas pakeitė stiklą, metalą bei medieną. Vis daugiau naudojama plastiko pakuočių. Vienas Europos gyventojas kasmet sunaudoja apie 100 kg plastiko. Ši polimerinė medžiaga yra dažnai naudojama maistui, gėrimams saugoti ir pakuoti, pvz., vienkartiniai maišeliai, indai ir stalo įrankiai, dėžutės, pakavimo plėvelė, buteliai gaiviesiems gėrimams ir t.t. Dauguma plastikų yra gaminami iš naftos ar jos produktų, kurie yra neatsinaujinantys gamtos ištekliai. Nors plastikas yra lengvas, tačiau dėl didelio tūrio susidaro dideli atliekų kiekiai, plastikiniais buteliais ir pakuotėmis užverčiami sąvartynai. Be to, plastikas nesuyra 80-400 metų ar net ilgiau. Atliekos iš šios medžiagos kelia problemų ne tik dėl nesustabdomai kylančių „Alpių“ sąvartynuose, bet ir jas deginant specialiose krosnyse. Tačiau ateityje padėtis gali keistis, nes jau šiandien kuriamas plastikas iš biomasės. Tikimasi, kad jis padės sumažinti anglies dvideginio kiekį, išskiriamą gaminant plastiką, ir priklausomybę nuo iškastinio kuro. Be to, kompostuoti tinkamas bioplastikas yra gera alternatyva sunkiai skaidomam plastikui, kurio šiandien apstu net tik sąvartynuose, bet net ir vandenynuose. Kurti kitokį plastiką pirmiausia paskatino nuolat kylančios naftos kainos ir nuogąstavimai, kad naftos ir dujų anksčiau ar vėliau pristigsime. Vienas reikšmingiausių bioplastiko pranašumų yra tas, kad jis gaminamas iš pakartotinai naudojamų žaliavų, vadinasi, biomasei tinka bet kas, pradedant maisto atliekomis ir baigiant šiaudais, cukranendrėmis ar kukurūzais. Naujos kartos pakavimo medžiagų ir pakuočių kūrimas turi atitikti pramonės vystymosi tendencijas bei užtikrinti saugos ir kokybės reikalavimus. Pakuotė ne tik apsaugo produktą nuo išorės poveikio, bet yra ir pagrindinis informacijos ir reklamos teikėjas. Darbo tikslas: remiantis moksline literatūra apibūdinti polimerinius junginius, PET ir bioplastikus, jų chemines savybes bei klasifikaciją. Darbo uždaviniai: • Apibūdinti polimerus ir plastikus • Aptarti plastikų svarbą maisto pakavimui • Pristatyti jų perdirbimo galimybes 1. POLIMERINIAI JUNGINIAI 1.1. Polimerų klasifikacija Polimeras – medžiaga, kurios molekulės sudarytos iš daug besikartojančių struktūrinių vienetų, vadinamų monomerais, sujungtų kovalentiniais cheminiais ryšiais. Polimerai gali būti sudaryti iš šimtų ar tūkstančių monomerų. Polimerai pagal kilmę gali būti skirstomi į gamtinius, dirbtinius ir sintetinius. Polimerai pasižymi skirtingomis savybėmis, tačiau gamtoje jie visi sunkiai suyra. Šiukšlynuose susikaupę polimerai nesuirę išliks šimtmečius. Jie naudojami vis plačiau, o gero utilizavimo (atliekų sunaikinimo) būdo iki šiol nėra sukurta. Ypač sunkiai ardomi yra seniau gaminti polimerai iš fenolio ir formaldehido. Pastaruoju metu imta gaminti plastikus – polimerus, kurie perdirbami. Tokiais plastikais yra polietenas, polistirenas. Jie pažymėti specialiu ženklu, žyminčiu, kad polimeras gali būti perdirbamas. Polimerų klasifikacija ir po perdirbimo galimi produktai: PET (PETE) – polietileno tereftalatas: gaivių gėrimų, sulčių, vandens, skalbimo priemonių, valiklių pakuotė. Po perdirbimo galimi produktai: krepšiai, PETE nauji konteineriai - skirti tiek maisto ir ne maisto produktams, drabužių audiniai, sporto avalynė, lagaminai, apmušalai, baldai, kiliminė danga, sintetinis kamšalas miegmaišiams ir žiemos paltams, pramoniniai lakštai ir plėvelės, automobilių dalys - bagažo lentynos, paskirstymo skydas su saugikliais, buferiai, groteles ir durų panelės. HDPE – didelio tankio polietilenas: nepermatoma pieno, vandens, baliklių, skalbimo priemonių, šampūnų pakuotė, kai kurie plastikiniai maišeliai. Po perdirbimo galimi produktai: drenažo vamzdžiai, skystų skalbimo ploviklių buteliai, aliejaus buteliai, rašikliai, suolai, traukos spintos, grindų plytelės, lauko baldai, tvoros. PVC arba V – polivinilchloridas: pakavimo plėvelė, plastikiniai „išspaudžiami“ buteliai, aliejaus, skalbimo priemonių, langų valiklių buteliai. Po perdirbimo galimi produktai: segtuvai, paklotai, dailylentės, latakai, grindys, kabeliai. LDPE – mažo tankio polietilenas: maišeliai maisto parduotuvėse, dauguma plėvelių maistui pakuoti ir kai kurie buteliai. Po perdirbimo galimi produktai: plėvelės ir lakštai, baldai, komposto dėžės, šiukšlių konteineriai, dailylentės, šiukšliadėžės. PP – polipropilenas: sriubų, sultinių, sirupų, jogurtų pakuotė, tamsinta pakuotė, buteliukai kūdikiams. Po perdirbimo galimi produktai: signaliniai žibintai, šluotos, šepečiai, auto baterijų dėklai, ledo skreperiai, dviračių stovai, grėbliai, konteineriai, padėklai. PS – polistirenas: polistirolo indai maistui, dėžutės kiaušiniams, vienkartiniai puodeliai, vienkartiniai indai maistui išsinešti, nepermatomi plastikiniai stalo įrankiai. Po perdirbimo galimi produktai: šilumos izoliacinės plokštės, šviesos jungikliai, kiaušinių dėžės, ventiliacijos angos. Kiti (OTHER) – dažniausiai tai yra polikarbonatas: dauguma buteliukų kūdikiams, didelės talpos buteliai vandeniui, skardinių vidinis sluoksnis, kai kurie permatomi plastikiniai stalo įrankiai. Tai nauji bioplastikai. Taigi šiuos ženklus paprastai galite rasti gaminio apatinėje dalyje, ant dugno. Labai svarbu perkant produktą atkreipti dėmesį į gaminio pakuotę, iš kokių polimerų jis pagamintas ir ar yra daugkartinio naudojimo, ar galima perdirbti. Polimerų cheminės savybės pasireiškia juos tirpinant ir deginant. Daugelis polimerų deginami pasižymi specifinių kvapu, todėl jie gali būti atskiriami nuo natūralių. Degimo metu susidaro ne tik anglies (IV) oksidas, bet ir kiti degimo produktai, pavyzdžiui, degant polivinilchloridui skiriasi vandenilio chloridas. Dalis polimerų nesudega, bet skyla į pradinius monomerus ar nuodingus junginius, todėl gaisro atveju apsinuodijame ne tik dūmais, bet ir nuodingais polimerų skilimo junginiais. 1.2. Polimeriniai junginiai maisto pakavimui Perkant maisto produktus, mes pirmiausia dėmesį atkreipiame į jo išvaizdą, dažniausiai pasižiūrime prekės galiojimo laiką, sudėtį. Pagalvoti apie tai, kokią įtaką prekės kokybei ir saugai turi įpakavimas, dažniausiai, nelieka laiko. Šiuolaikinėje maisto pramonėje naudojamos pakavimo medžiagos ir technologijos gali gaminį „praturtinti“ netgi nuodingomis medžiagomis. Maisto, kurį perkame kasdien, pakuotes sudaro tūkstančiai įvairiausių dalelių ir ne visų jų poveikis žmogui yra žinomas. Pastaraisiais metais Europos Sąjungoje buvo sugriežtinti reikalavimai maisto pakuotėms, o mokslininkai tikina, kad visų pakuočių saugumas yra griežtai tikrinamas, bet pripažįsta, kad neįmanoma sukurti pakuotės, kuri nedarytų jokios įtakos maistui. Naujos kartos pakavimo medžiagų ir pakuočių kūrimas turi atitikti pramonės vystymosi tendencijas, užtikrinti saugos ir kokybės reikalavimus bei ženklinimą. Bendrieji pakuočių ženklinimo reikalavimai nustatyti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348. Pakuotė ne tik apsaugo produktą nuo išorės poveikio, bet yra ir pagrindinis informacijos ir reklamos teikėjas. Polimerinių medžiagų technologijos (pvz. nanotechnologijos) vis plačiau taikomos, kuriant ekologiškas bei funkcionalias pakuotes (pvz. maisto produktams). Pakuotėje esančios aktyvios medžiagos (tame tarpe ir polimerinės) gali išsaugoti supakuotų produktų (pvz. maisto) kokybę. Jos gali išskirti arba absorbuoti medžiagas, sąveikaujančias su pakuotėje esančiu maistu ir jo aplinka. Metalų arba metalų oksidų nanodalelių turintys polimeriniai kompozitai gali suteikti „aktyviai“ pakuotei antimikrobines savybes, padidinti jos atsparumą mechaniniam poveikiui ir padidinti UV spindulių sugertį. Tai sidabro, aukso, cinko oksido, silicio, titano dioksido, aliuminio ar geležies oksidų dalelės. Taigi, norėdami teisingai pasirinkti gaminį, pirmiausia turime atkreipti dėmesį į gaminių, skirtų liestis su maistu, ženklinimą. Visi jie turi būti pažymėti taure ir šakute:   1pav. Gaminių skirtų liestis su maistu ženklinimas Šalia šakutės ir taurės plastikiniuose induose įspaudžiamas dar vienas ženklas, nurodantis iš kokio plastiko gaminys pagamintas: 2pav. Plastikinių pakuočių ženklinimas nurodantis iš kokio plastiko ji pagaminta Skirtingas skaitmeninis žymėjimas trikampių centruose bei po trikampiais esanti raidinė santrumpa reiškia skirtingos rūšies plastiko pakuotę ar gaminį. Šie išvardyti raidžių trumpiniai yra paaiškinti 1.1. poskyryje “Polimerų klasifikacija”. Išskirtinė, mažiausiai kenksminga plastikų rūšis yra bioplastikai, gaminami iš atsinaujinančių gamtos resursų, pvz., celiuliozės (medžio, medvilnės), krakmolo (bulvių, kukurūzų, ryžių ir kt.). 3 pav. Plastikų saugumo piramidė Taigi iš “Plastikų saugumo piramidės” galime išskirti jog pats saugiausias plastikas yra bioplastikas ir polipropilenas, o pats pavojingiausias yra polivinilchloridas, tad reikėtų vengti gaminių supakuotų iš šios medžiagos pagamintos pakuotės. Patariama nelaikyki ir nepatiekti karšto, rūgštaus, riebaus maisto plastikiniuose induose. Vienareikšmiškai patariama vengti vienkartinių plastikinių indų iškyloms gamtoje ir šventėms – taip bus išvengiama ne tik organizmo, bet ir aplinkos taršos pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Reikėtų vengti 7 (OTHER) plastiko indų/pakuočių, išskyrus tuo atveju, kai nurodyta, kad tai bioplastikas. Jose aptinkami didžiausi kiekiai bisfenolio A (hormoninę sistemą pažeidžiančios medžiagos). Neplauti plastikinių indų indaplovėje ir su plovimo skysčiais, kurių sudėtyje yra chloro ar kitų agresyvių valymo medžiagų – jos skatina toksiškų medžiagų, esančių plastiko gaminyje išsiskyrimą. Patikimiausia plastikinius indus plauti šiltu vandeniu ir nešiurkščia kempine. Patariama plastikinę plėvelę maisto vyniojimui naudoti kuo rečiau. Joje kartais, kaip priedai, aptinkami ftalatai – hormoninę sistemą pažeidžiančios medžiagos, siejamos su nevaisingumu, smegenų pažeidimu, hiperaktyvumu. 2. BIOPLASTIKAI Bioplastikai yra visa šeima medžiagų su skirtingomis savybėmis ir pritaikymu. Pagal Europos Bioplastiko asociaciją, plastikas yra apibrėžiamas kaip bioplastikas, jei jis yra: • pagamintas iš augalinių žaliavų • biologiškai skaidomas • apima abi šias savybes Bioplastikas pagamintas iš augalinių žaliavų, yra laikomas, kai medžiaga ar gaminys (visas ar iš dalies) yra gautas iš augalų biomasės. Bioplastikų gamyboje naudojama biomasė yra gaunama iš kukurūzų, cukranendrių gluosnių, celiuliozės ir kt. Biologiškai skaidomas bioplastikas – yra laikomas, kai aplinkoje prieinamų mikroorganizmų pagalba, medžiaga konvertuojama į natūralias medžiagas, pavyzdžiui vandenį, anglies dioksidą ar kompostą (dirbtiniai priedai nereikalingi). O pats biologinio skaidymo procesas priklauso nuo supančios aplinkos sąlygų (pvz., vietos ar temperatūros), medžiagos. Svarbu žinoti, kad bioplastikas pagamintas iš augalinių žaliavų nėra tas pats biologiškai skaidomas bioplastikas. Biologinio skaidymo savybės nepriklauso nuo medžiagos pirminio šaltinio, tačiau yra susijęs su medžiagos chemine struktūra. Kitaip tariant, 100 proc. bioplastikas, pagamintas iš augalinių žaliavų, gali būti biologiškai neskaidomos, o 100 proc. iškastinis plastikas gali irti. Šiuo metu Lietuve Bioplastiko gamyba nėra populiari, nes yra daug barjerinių kliūčių šiam procesui vystytis, tačiau PET plastikas yra jau gaminamas daugybė metų, todėl ir Bioplastiko gamyba galėtų tapti populiari Lietuvoje atsižvelgiant į jos palankią geografinę padėtį bei išvystytą infrastruktūra bei logistiką. Taigi pirmoje lentelėje yra pateikti bioplastikų gamybos potencialai ir barjerai Lietuvoje. POTENCIALAS BARJERAI LIETUVOJE   10 metų PET gamybos technologijų, ir verslo valdymo patirtis   išvystyta infrastuktūra ir logistika   palanki geografinė padėtis   BioPET pajėgumų plėtros resursai: gamybinė įranga bei žemės plotai LEZ   patikimi partneriai ir investuotojai  Lietuvos bioekonomika (kaip ir visos ES) gali vystytis tik esant prieigai prie vietinių biomasės išteklių už̌ stabilią ir priimtiną kainą  racionalus biomasės paskirstymas. Dėl šiuo metu esančių̨ finansavimo schemų, ir atsinaujinančios energijos išteklių̨ direktyvos, biomasė yra prieinama tik bioenergijos ir biodegalų̨ gamybai, bet ne cheminių medžiagų̨ gamybai, kur kuriama ženkliai didesnė pridėtinė̇ vertė.  neišvystyta MTTP bazė „antros kartos technologijoms“ tirti  didelė investuotojų rizika diegiant naujos kartos biomasės perdirbimo technologijas 1 lentelė. Bioplastikų gamybos perspektyvos Lietuvoje Apibendrinant galima teigti, kad potencialas bioplastikų gamybai Lietuvoje yra gan didelis. Lietuva jau dešimtmetį gamina PET plastikus ir yra įgijusi verslo vadybos patirties, taip pat Lietuvos geografinė padėtis ir išvystyta infrastruktūra bei logistika yra puiki plėtrai. Tačiau žvelgiant į barjerus iškyla daugybė klausymų ar verta pradėti bioplastikų gamybą Lietuvoje, nes čia nėra išvystytos MTTP bazės, taip pat tektų ieškoti investuotojų, kurie ryžtųsi diegti naujos kartos biomasės perdirbimo technologijas Lietuvoje. 3. PET (POLIETILENTEREFTALATAS) 3.1. Kas yra PET PET yra linijinis termoplastikas, susidedantis iš pasikartojančių etilenglikolio ir tereftalio rūgšties grandžių. Tai bespalvė, tvirta, medžiaga, turinti geras dujų ir drėgmės barjerines savybes. Ši medžiaga yra plačiai naudojama gaiviųjų gėrimų, mineralinio vandens buteliams ir įvairioms kitoms vartojimo prekių talpoms gaminti. Perdirbtos PET granulės naudojamos sintetinio pluošto, geo-tekstilės gamyboje. PET pakuotė paskutiniaisiais metais tapo ypač populiari. PET (polietilentereftalatas) yra 100 proc. perdirbama pakuotė. Ši medžiaga vertinama dėl įvairių savybių: stiprumas, lengvumas, atsparumas. PET poveikis aplinkai yra daug palankesnis lyginant su  kitomis perdirbamomis pakuotės medžiagomis. PET pakuotėje supakuoti produktai yra lengvesni ir atsparesni, todėl transportavimui reikia mažiau kuro, lyginant su daugeliu kitų taros medžiagų. PET pakuotės atliekos turi būti metamos į geltonąjį konteinerį. Svarbu, kad pakuotė būtų kuo švaresnė. Antrinė PET žaliava naudojama įvairių kilimėlių, elektrinių prietaisų ir automobilių įrangos detalių gamybai, rūbų, statybinių medžiagų gamyboje. PET ženklinimas:   4 pav. PET ženklinimas Šis simbolis žymi, kad paženklinta pakuotė (gaminys) iš plastiko gali būti perdirbama. Tokie ženklai taip pat nurodo, kokių plastiko rūšių yra gaminyje. Šiuo ženklu žymimi gazuotų bei kitų gėrimų buteliai – pagaminti iš polietilenlereftalatas (PET, PETE), sutrumpintai vadinamu poliesteriu. Tai yra populiari maisto ir ne maisto produktų pakavimo medžiaga, nes ji yra nebrangi, lengva, atspari ir perdirbama. PET savybės: • švarus ir optiškai lygus paviršius • turi puikias deguonies, vandens ir anglies dioksido apsaugines savybes • greitai įkaista ir gerai formuojasi 3.2. PET perdirbimas Lietuvoje PET – labiausiai perdirbimui tinkantis plastikas, dėl šios savo savybės itin išpopuliarėjęs pastaruoju metu. Atspari ir lengva pakuotė yra daug palankesnė aplinkai nei kitos perdirbamų pakuočių medžiagos. Nepaisant to, ir šio tipo atliekas būtina rūšiuoti, o ne mesti į bendruosius konteinerius. Viena iš galimybių tinkamai išmesti panaudotas PET pakuotes – supirkimo punktai. Pavyzdžiui, supirkimo punktų tinklas „Eko taškas“ priima į užstato sistemą įtraukus butelius, kitą stiklo tarą, aliumines gėrimų skardines, makulatūrą, „tetrapak“ gėrimų pakuotes, o taip pat – ir PET butelius. Perdirbant PET naujų galimų sukurti produktų sąrašas išties įspūdingas: nuo lagaminų, sporto avalynės, audinių, baldų iki automobilių dalių, pramoninių plėvelių ir kitų plačiai buityje pritaikomų produktų. Todėl gyventojams būtina įsiminti, kad PET tara turi būti metama ne į bendrųjų atliekų, bet į specialiai plastikui skirtus konteinerius. Tai gerokai padidina galimybes PET pakuotėms atsidurti ne sąvartyne ir likti gamtoje nesuirus du šimtus metų ar net ilgiau, bet būti perdirbtoms ir vėl tarnauti gyventojų poreikiams. Be to, tai leidžia sutaupyti ir daug energijos. Skaičiuojama, kad perdirbus 1 PET butelį išsaugoma tiek energijos, kiek jos pakaktų 6 W elektros lemputei šviesti net 6 valandas. Taigi apibendrinant galima teigti, kad PET pakuotės yra viena iš geriausių plastikų rūšių tinkanti perdirbimui, todėl labai svarbu kuo daugiau PET pakuočių perdirbti ir taip prisidėti prie gamtos teršimo mažinimo. 4. PLASTIKO PERDIRBIMAS IR PAPLITIMAS Plastiko atliekų apdorojimas gali būti trijų rūšių. Dažniausias būdas yra mechaninis apdorojimas – plastikas smulkinamas, rūšiuojamas, presuojamas. Gautas produktas savo charakteristika nesiskiria nuo tų produktų, kurie buvo pagaminti iš pirminių žaliavų. Kiti du plastiko apdorojimo būdai pakeičia plastiko vartojimo sritis. Cheminis apdorojimas leidžia organinius plastiko junginius panaudoti chemijos pramonėje, kuro gamyboje, o apdorojant terminiu būdu dažniausiai susidaro dujiniai produktai, lakieji skysčiai (aromatiniai angliavandeniliai, parafinai) bei suodžiai. Plastiko gaminiai yra nebrangūs, lengvi ir patvarūs, todėl yra naudojami beveik visose pramonės šakose. Nors pasaulyje kasmet pagaminama apie 300 mln. tonų plastiko, tačiau tik 10 proc. tokių gaminių yra perdirbama. Visos kitos plastiko atliekos kaupiasi sąvartynuose arba vandenynuose, todėl žmonės privalo keisti savo vartojimo įpročius ir prisiimti daugiau atsakomybės už gamtai daromą žalą. Deja, dažnas iš mūsų galvoja, kad atliekų tvarkymas yra valstybės, o ne jo reikalas, pamiršdamas, kad atliekų tvarkymas ne tik padėtų išsaugoti sveikatą ir švarią aplinką, bet ir suteiktų ekonominės naudos – perdirbtas plastikas nebekeltų problemų ir netgi padėtų jas spręsti. IŠVADOS 1. Polimeras yra medžiaga, kurios molekulės sudarytos iš daug besikartojančių struktūrinių vienetų, vadinamų monomerais, sujungtų kovalentiniais cheminiais ryšiais, tačiau jie visi pasižymi skirtingomis savybėmis ir gamtoje sunkiai suyra. Plastikai skirstomi į bioplastiką ir PET. Bioplastikas yra pagamintas iš augalinių žaliavų ir biologiškai skaidomas, o PET yra linijinis termoplastikas, susidedantis iš pasikartojančių etilenglikolio ir tereftalio rūgšties grandžių. 2. Šiuolaikinėje maisto pramonėje naudojamos pakavimo medžiagos ir technologijos gali gaminį „praturtinti“ nuodingomis medžiagomis. Maisto, kurį perkame kasdien, pakuotes sudaro tūkstančiai įvairiausių dalelių ir ne visų jų poveikis žmogui yra žinomas, todėl reikėtų atkreipti dėmesį iš kokių medžiagų pagaminta yra gaminio pakuotė. Išskirtinė, mažiausiai kenksminga ir labiausiai tinkanti su maistu liestis plastikų rūšis yra bioplastikai, gaminami iš atsinaujinančių gamtos resursų, pvz., celiuliozės (medžio, medvilnės), krakmolo (bulvių, kukurūzų, ryžių ir kt.). Pavojingiausia ir kenksmingiausia pakuotė yra polivinilchloridas (PVC), tad reikėtų vengti gaminių supakuotų iš šios medžiagos pagamintos pakuotes. 3. PET – labiausiai perdirbimui tinkantis plastikas, dėl šios savo savybės itin išpopuliarėjęs pastaruoju metu. Atspari ir lengva pakuotė yra daug palankesnė aplinkai nei kitos perdirbamų pakuočių medžiagos. Kiti plastiko gaminiai yra nebrangūs, lengvi ir patvarūs, todėl yra naudojami beveik visose pramonės šakose. Nors pasaulyje kasmet pagaminama apie 300 mln. tonų plastiko, tačiau tik 10 proc. tokių gaminių yra perdirbama. Visos kitos plastiko atliekos kaupiasi sąvartynuose arba vandenynuose, todėl žmonės privalo keisti savo vartojimo įpročius ir prisiimti daugiau atsakomybės už gamtai daromą žalą. Bioplastikas yra biologiškai skaidomas, tai yra aplinkoje prieinamų mikroorganizmų pagalba, medžiaga konvertuojama į natūralias medžiagas, pavyzdžiui vandenį, anglies dioksidą ar kompostą, tad šiai plastiko rūšiai perdirbimas nėra būtinas. Todėl ateityje labiausiai vertinamas ir daugiausiai naudojamas turėtų būti Bioplastikas, kuris yra draugiškas aplinkai, nekenkia žmogaus organizmui ir nereikalauja dideliu investicijų perdirbimui. • LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Lietuvos respublikos aplinkos ministerija. “Bendrieji pakuočių ženklinimo reikalavimai nustatyti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse”, patvirtintose LR aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 2. “Lietuvos bioekonomika – plėtros perspektyvos“ spalio 10 d. LR ūkio ministerija. [interaktyvus]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!