Plokščiapėdystės profilaktika

Klaipėda, 2009
IŠVADOS...................................................................................................................
LITERATŪRA...........................................................................................................
PRIEDAI.....................................................................................................................
Įvadas
Viena dažniausiai pasitaikančių atramos – judėjimo aparato deformacijų yra plokščiapėdiškumas. Nustatyta, kad jis gali išsivystyti tiek vaikams, tiek ir suaugusiems. Didelis plokščiapėdiškumo paplitimas, jo ryšys su statiniais krūviais ir profesija, taip pat jo įtaka žmogaus darbingumui duoda daugeliui autorių teisę traktuoti šią deformacijąkaip socialinį susirgimą. (Preisas, 1971)
Žmonių judėjimas lygiais grindų ir šaligatvių paviršiais reikalauja vis mažesnio raumenų darbo. Gydytoja ortopedė S. Averkina teigia, kad net tokie kasdieniai baldai kaip kėdėss konstruojami taip, kad atsistojant reikėtų panaudoti tik minimalią raumenų jėgą. „Galima teigti, kad įvairūs šių dienų kojų ir stuburo negalavimai yra ta kaina, kurią žmogui teko sumokėti už civilizuoto gyvenimo teikiamus patogumus“, – sako gydytoja. Vadinamieji civilizacijos pažangos rodikliai neišvengiamai lemia bendrą raumenų sistemos nusilpimą, nutukimą, degeneracinius sąnarių pakitimus ir stuburo deformacijos. (Adaškevičienė, 2004)
Plokščiapėdystė – tai pėdos deformacija, kuriai būdingas nusileidęs išilginis, skersinis arba abu skliautai. Esant šiai deformacija, dažnai skauda pėdą ar priekinį blauzdos paviršių, beveik visas padas liečiasi prie grindų, o eisena tampa nerangi ir neelastinga. Ji gali būti įgyta ir įgimta. (Adaškevičienė, 2004)
Plokščiapėdystė – plačiai paplitusi kojos deformacija. Svarbiausias jos požymis – suplokštėjęsfiziologinis pėdos skliautas. Vidinis pėdos kraštas būna nusileidęs, išorinis – pakilęs. Blauzdos ir pėdos vidurinė ašis sudaro kampą, atvirą į išorę, dėl to, ilgai progresuojant, pėda pasidaro šleiva į išorę.
Ortopedija – medicinos šaka, gydanti atramos ir judamojo aparato įgimtas ir įgytas deformacijas. Ji glaudžiai siejasi su traumatologija. (Gradauskas, 1989)
Plokščiapėdystė – tai deformacija, kuri susiformuoja, nusileidus arba suplokštėjus pėdos skliautams. Ji gali būti įgimta ir įgyta. (Mockevičienė, Vaitkevičius, Židonienė, 2003)
Šio darbo tikslas yra išanalizuoti plokščiapėdystės problemą šiuolaikinio jaunuolio gyvenime.
Darbo uždaviniai:
• Išsiaiškinti plokščiapėdystės atsiradimo priežatis;
• Sužinoti, kaip yra tikrinama plokščiapėdystė;
• Trumpai aptarti, kokie gali būti plokščiapėdystės profilaktikos būdai.
1. Plokščiapėdystės paplitimas
Dažnai pasitaikantis ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų atramos - judėjimo aparato sutrikimas yra plokščiapėdystė. Normalios formos pėda remiasi į žemę išoriniu išilginiu skliautu, o vidinis išilginis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!