Plati ekologijos teorija

ypac domina, kaip saveikos veikia organizmu pasiskirstyma ir gausuma.
maisto kiekis.
Populiaciju savyb6s
Populiacijos dydis priklauso nuo gimstamumo (kiek individu gimsta),
mirtingumo (kiek individu miršta), imigracijos ir emigracijos. Iš
gimusiu individu skaiciaus ateme mirusiu individu skaiciu, gausime
dauginimosi greiti (sutarta žymeti r raide) , tenkanti vienam populiacijos
individui per laiko vieneta.
Yra sukurtas populiacijos gausejimo modelis, kuris taikomas
esant neribotiems ištekliams. Pateiktame pavyzdyje populiacijos individai
dauginasi karta per metus, ~o to žuva, to~el kitais metais
populiacijoje individu bus: Nt+1 =rNt. Siuo atveju popu'liacijagauseja
eksponentiškai - kreiveyraJ raidesformos. .
Bet gamtoje eksponentiškai gauseti imanoma tik tam tikra laika,
paskui gausejimas leteja. Tuomet gausejimo kreive darosi panašesne
i S raide ir vadinama logistine kreive. Populiaciju, kuriu
individai dauginasi keleta kartu per savo amžiu, gausejimas apibrežiamas
Iygtimi dN/dt=r"".ft(K-N)/K.Cia K reiškia aplinkos talpa, 0
(K-N)/K - nepanaudota jos dali. Kai populiacija pasiekia aplinkos
talpos riba, toliau nebedideja, nes aplinkos pasipriešinimas atsveria
biotini p'otenciala - maksimalu dauginimosi greiti.
Populiacijas sudaro ivairaus amžiaus individai. Individu mirtinguma
(mirciu skaiciu, tenkanti vidutiniškai vienam individui) galima
pavaizduoti išgyvenimo lentelemis ir grafiškai - išgyvenimo kreivemis.
Kaip keisis populiacijos dydis, galima spresti iš amžiaus grupiu
(priešreprodukcinio, reprodukcinio ir poreprodu,kcinio)
proporciju. Eksponentiškai gausejanciu populiaciju amžiaus grupiu
proporcijoms budinga piramides forma.
Populiaciju dydžio reguliavimas
Populiacijos gausuma riboja nuo tankio nepriklausantys (pvz., klimatas)
ir priklausantys (plešrunai, konkurentai, ištekliu kiekis) veiksniai.
Tai išoriniai mechanizmai. Ar populiacijos turi gausejima
reguliuojanciu vidiniu mechanizmu? Pateikiamas vienas iš vidiniu
reguliavimo mechanizmu - teritoriju pasiskirstymas.
Gyvenimo strategiju ivairove
Logistiniu gausejimo modeliu buvo naudojamasi, darant prielaida,
kad aplinkoje vyksta arba r atranka, arba K atranka. Vadinamoji r
atranka vyksta neprognozuojamai kintancioje aplinkoje, kai populiacijos
dydi lemia nuo tankio nepriklausantys veiksniai. Organizmai
daugiausia energijos naudoja stengdamiesi palikti kuo daugiau,
tegu ir smulkiu, palikuoniu. Suaugeliai irgi nebuna dideli, jie nesiru- I
pina palikuonimis. K atranka vyksta aplinkoje, kuri yra gana pastovi,
ir tik tuomet, kai populiacijos gausuma lemia nuo tankio priklausan- !
tys veiksniai. Dali turimos energijos organizmai eikvoja išgyvenimui,
kita dali - pakartotinai daugintis. Suaugeliai buna dideli, rupinasi
palikuonimis. Iš tiesu dažnai buna ivairiu tarpiniu šiu dvieju priešingybiu
variantu.
Žmoniu populiacijos gausejimas
Žmoniu populiacija vis dar gauseja eksponentiškai, ir nežinia,kada...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!