EKOLOGIJOS SAMPRATA.
Per daugelį metų ekosistemose keičiasi aplinkos gyvenimo sąlygos.Vieni pokyčiai būna trumpalaikiai(grįžtami), o dauguma – ilgalaikiai, nuoseklūs, visiškai keičiantys ekosistemą.Tas reiškinys, kai ekosistema per tam tikrą laiką, su tam tikru nuoseklumu pasikeičia į kitą ekosistemą, vadinamas ekosukcesija. Kai sukcesijos pokytis vyksta dėl vidinių ekosistemos tarpusavio santykių(konkurencijos, plėšrumo), vadinama autogenine sukcesija, o kai pokyčiai vyksta dėl išorinių sąlygų – audros, gaisro, ilgalaikio potvynio- alogeninė sukcesija.Ekosistemos bendrijų sukcesija vyksta tol, kol susidaro tam tikra pusiausvyra tarp abiotinių ir biotinių komponentų.Santykiška pusiausvyra tarp bendrijos komponentų, kuria baigiasi progresyvios ekosistemos vystymasis vad.terminaline stadija, o stabilizuota terminalinė stadija vad. klimaksine sistema. Sukcesijos pastebimos pievose, pelkėse, miškuose, apleistuose ž.ū plotuose ir t.t. Bendrijos vystymasis neapgyvendintoje teritorijoje(smėlynuose, uolose ir pan.)vad pirmine sukcesija, o ten, kur ankščiau gyveno tam tikra bendrija – antrine sukcesija.
EKOLOGINIAI VEIKSNIAI IR JŲ KLASIFIKACIJA.
Aplinkos elementai, veikiantys organizmą, vad. ekologiniais veiksniais.Organizmas į ekologinius veiksnius reaguoja specifinėmis reakcijomis.Aplinkos ekologiniai veiksniai, su kuriais susijęs bet koks gyvas organizmas skirstomi į 3 kategorijas:1)abiotiniai2)biotiniai3)antropogeniniai.Smulkiau abiotiniai ekologiniai veiksniai skirstomi į tokias kategorijas: 1)klimatiniai- šviesa, drėgmė, temperatūra, slėgis, vėjas.2)edafogeniniai – dirvos mechaninė sudėtis, drėgmės imlumas, oro laidumas, tankis.3)orografiniai – reljefas ir lygis virš jūros4)cheminiai – atmosferos oro cheminė sudėtis, vandens druskinė sudėtis, dirvožemio junginių sudėtis.Biotiniai veiksniai – įvairių organizmų saveika jų gyvenamojoje aplinkoje.Skiriamos dvi biotinių veiksnių rūšys :1)homotipiniai2)heterotipiniai.Homotipiniai – tai tos pačios rūšies individų saveika.Svarbiausi iš jų grupinis, masinis efektas, vidurūšinė konkurencija.Grupinis efektas reiškia pokyčius, susijusius su vienos rūšies individų apsijungimu į grupes(2individai ir daugiau).Jis pasireiškia daugelyje rūšių kurios gali normaliai gyventi ir daugintis apsijungę į stambias populiacijas(skristi į šiltuosius kraštus ar pan.)Minimalios populiacijos dydžio principas paaiškina kodėl negalima atkurti kai kurių retų rūšių. Nežiūrint didelių pastangų Amerikoje nepavyksta atkurti baltųjų gervių, ūsūrinių tigrų, karališkųjų gervių. Šis efektas ryškiausiai pasireiškia, kai pas gyvūnus išreikšti individualumo ir bandos požymiai.Šis efektas gyvūnams visais atvejais yra naudingas.Masinis efektas – tai reiškinys, susietas su aplinkos...
Šį darbą sudaro 7873 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!