Pilietinė visuomenė Lietuvoje

Įvadas ..................................................................................................... 3 p.
I. Pilietinė visuomenė. Kas tai? ...........................................................4 p.
a) Pilietinė visuomenė praeityje. ............................................................4 p.
b) Dabartinė Pilietinė visuomenė. ..........................................................5 p.
II. Pilietinė visuomenė Lietuvoje....................................................6 p.
a) Kodėl Lietuvoje neišsivysčiusi Pilietinė visuomenė? ....................... 6 p.
b) Kas stabdo Pilietinės visuomenės vystimąsi?.....................................7 p.
c) Pilietinės visuomenės vystimosi istorija Lietuvoje. ...........................8 p.
d) Pilietinė visuomenė – viltys ir galimybių ribos................................. 9 p.
Išvada. ................................................................................................... 11 p.
Literatūra. ............................................................................................ 12 p.
Įvadas.
Daugybė pasaulio mokslininkų, žurnalistų, politikų ir besidominčių politika vartoja terminą „pilietinė visuomenė“ taip, lyg tai būtų naujas, labai svarbus, bet neištirtas reiškinys. Ar tai iš tikrųjų nauja? O galbūt, kalbėdami apie pilietinę visuomenę, „mes tik kitaip pavadiname interesų grupes ir nevalstybinį sektorių?“
Pilietinė visuomenė apima didžiulę žmonių veiklos sritį, kuri nepriskiriama rinkai ir verslui, o taip pat nėra valstybės aparato dalis. Tai socialinė erdvė, kur žmonės yra susiję tarpusavy ir veikia vienas kitą kaip nepriklausomi subjektai. Pagrindinis veikiantis pilietinės visuomenės subjektas – asmenybė, laisvai nustatanti sau tikslus ir priemones tiems tikslams pasiekti.
Pagal plačiausią apibrėžimą pilietinė visuomenė – tai visos savanoriškos organizacijos tarp individo ir valstybės. Šalia šio egzistuoja daugybė kitų pilietinės visuomenės apibrėžimų. Kadangi supratimas kas yra pilietinė visuomenė yra labai įvairus, tai negalime jos vadinti net sąvoka – tai greičiau idėja.
Socialinio kismo Lietuvos visuomenėje studijos būtų neįmanomos be pilietinės visuomenės analizės. Pilietinė visuomenė, suprantama kaip “savanoriškų, nevyriausybinių ir tiesiogiai nuo valdžios nepriklausomų formalių ir neformalių piliečių grupių, institucijų ir jų asociacijų visuma bei normatyvinį tokią visumą reguliuojančių nuostatų karkasas” (Šaulauskas P. Postkomunistinės revoliucijos želmenys: į postmodernią Lietuvą. Sociologija. Mintis ir veiksmas. -1998,- Kaunas. 79 p.)
Mūsų valstybėje demokratija lėtai žlunga, tačiau aukščiausiems politiniams sluoksniams tai netrukdo. Tokia išvada peršasi todėl, kad Lietuvoje nėra susiformavusi aktyvi pilietinė visuomenė, kurios nebuvimas ar net žudymas politikų rankomis panaikina visą demokratijos esmę ir naudą.
Kodėl tauta veikiau sėdi krūmuose ir tyliai keikia valdžią, užuot Vakarų valstybių pavyzdžiu aktyviai reiškusi savo nuomonę - streikuodama ir lipdama per galvas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!