Piktybinių susirgimų genetika

Ką mes žinome apie ląstelės išsigimimą? Koks yra piktybinis ląstelės išsigimimas? Normali ląstelė kryptingai ir integruotai dalyvauja organizmo gyvybiniame cikle. Jos priešingybė yra piktybinė, arba vadinamoji vėžinė ląstelė. Jai būdingas chaotiškumas, neturėjimas konkretaus tikslo. Savo veikla piktybinė ląstelė žudo viską, tuo pačiu ir save. Viename grame naviko priskaičiuojama iki milijardo ląstelių. Piktybinės ląstelės daugiasi labai nevieodai: vienos greitai, kitos pamažu. Blogiausia, kad jų dauginimasis yra netvarkingas ir orgaizmas jo negali kontroliuoti. Besidaugindamos jos veržiasi į normalų audinį ir jį ardo. Piktybinės ląstelės gali iš savo atsiradimo vietos pasklisti po visą organizmą, sudarydamos vis naujas, panašias į pirmąjį židinį agresyvias ir netvarkingas kolonijas (metastazes). Užtenka vienos išsigimusios ląstelės, kad iš jos išaugtų piktybinis navikas. Pavyžiui, piktybiio kraujo ląstelių išsigimimo atveju viena leukozinė ląstelė dalijasi kas ketvirtą dieną. Taigi per 164 dienas susergama sunkia leukozės forma. Jau 1889 metais vokiečių patologas E.Klebsas pastebėjo, kad piktybinės ląstelės turi skirtingą chromosomų skaičių. Vienose ląstelėse jų būna per mažai, kitose – per daug (70, 80, ar net 100 chromosomų).
Dažnai piktybinės ląstelės būna didesnės už normalias ir dalijomosi metu iš vienos ląstelės susidaro 3-4 vadinamosios dukterinės ląstelės.
Normalios, vienodo tipo ląstelės sugeba atpažinti viena kitą ir glaudžiasi viene prie kitos. Pavyzdžiui, sumaišius kepenų ir inkstų ląsteles, jos greitai susiskirsto: kepenų artinasi prie kepenų, o inkstų prie ikstų. Piktybinės ląstelės neturi šios sąvybės. Anglų moksliinkai E.Ambrozas ir M.Aberkrombis , stebėję ląstelių judėjimą stiklo paviršiumi, pamatė, kad ląstelės apvalkalėlis (membraa) visą laiką juda, padedant susidarnčioms klostėms. Kai tik judančios ląstelės raukšlėtoji membrana paliečia kitą ląstelę, jos lyg sulimpa, ir judėjimas sustoja. M.Aberkrombis šį mometą pavadino kontaktiniu judėjimo stabdymu. Susidūrimo metu abi ląstelės lyg paklūsta kažkokiam bendram signalui. Taip susirikusios normalios ląstelės sudaro tvarkingą vieodo tipo ląstelių audinį. Piktybinės ląstelės tokius signalus ignoruoja. Susitikusios viea su kita, jos nesustoja, o juda toliau, lipa vieva ant kitos, sudarydamos bestruktūrę masę. Kadangi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!