Ne paslaptis, kad visi žmonės jaudinasi dėl savo senatvės ir stengiasi kaip nors aprūpinti save pinigais, kad sulaukus pensinio amžiaus neliktų be pajamų reikalingų pragyvenimui. Daugelį metų vieninteliu garantuotu pajamų šaltiniu visose Rytų Europos šalyse sulaukus pensinio amžiaus arba praradus darbingumą buvo valstybės pensinės išmokos. Taip visos lėšos akumuliavosi valstybinėse sąskaitose ir buvo perskirstomos. Visoje pokomunistinėje Europoje (išskyrus Lenkiją ir Vengriją) ir toliau yra vykdomas valstybinis socialinis draudimas. Tačiau jo trūkumai verčia visų valstybių vadovus galvoti apie naujus finansinėje rinkoje atsirandančius dalyvius – pensinius fondus, kurie nebūtinai yra valstybinės institucijos. Pagrindinis trūkumas verčiantis tai daryti yra dabartinių pensijų sistemų neefektyvumas.
Šio kursinio darbo tikslas – ištirti Rytų Europos šalyse veikiančias pensijų sistemas, bei jų perspektyvas. Nors daugelyje mūsų nagrinėjamų Rytų Europos šalių einamuoju finansavimu pagrįsta pensijų sistema dar nėra galutinai susiformavusi (kadangi bus nagrinėjamos daugiausiai pokomunistinės valstybės), jau dabar matyti jų trūkumai. Šiame kursiniame darbe bus pateikiami iš Vakarų Europos atėję pensinių fondų modeliai, nagrinėjama Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje ir Rusijoje dabar veikianti pensijų sistema, jos trūkumai ir ateities prognozės.
• Daugeliui žmonių yra gana sunku gauti pakankamos informacijos apie tai kiek jiems pinigų gali reikėti ateityje;
• Pajamų perskirstymas.
Pensinių fondų modelius apibūdindamos remiamės Didžiosios Britanijos patirtimi, nes čia pensiniai fondai atsirado 1908 metais. Taigi remiantis mūsų rasta literatūra yra trys apsirūpinimo pensija lygiai:
(1) Pagrindinis valstybinis modelis. Čia pensijos yra nefinansuojamos ir vienodo lygio. Nefinansuojamos todėl, kad nėra turto, kuriuo būtų paremti pensiniai mokėjimai. Tai paprasčiausias pinigų perskirstymas tarp kartų, t.y. dirbantieji išlaiko išėjusius į pensiją. Tokie pensiniai mokėjimai yra privalomi visiems dirbantiesiems iš pajamų kurios viršija tam tikrą lygį;
(2) Valstybiniu uždarbiu pagrįstas modelis. Tai taip pat nefinansuojamas modelis. Čia yra orientuojamasi į vidutinį uždarbį. Pensiniai mokėjimai yra privalomi, nebent asmuo yra pasirašęs privataus pensinio draudimo sutartį;
(3) Trečiasis – privatus modelis, kuris dar išskiriamas į profesinį ir asmeninį. Tokio tipo sutartys yra paremtos pajamomis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!