Pedagoginio poveikio būdai ir jų taikymo sąlygos

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS PEDAGOGIKOS FAKULTETAS KŪNO KULTŪROS KATEDRA Pedagoginio poveikio būdai ir jų taikymo sąlygos • Darbą parengė: Nerijus Jonaitis III k. 5 gr. (KKSP) studentas • Darbo vadovė: • V. Kontautienė Sąvokos samprata • Auklėjimo teorijoje ir praktikoje sąvoka pedagoginio poveikio būdas įprasta. Pedagoginio poveikio būdas yra sudedamoji auklėjimo metodo dalis. Metodas gali apimti daugelį savitai sujungtų pedagoginio poveikio būdų. Kartais pedagoginio poveikio būdas gali būti tam tikra auklėjimo metodo išraiška, praktinis jo realizavimas. Taigi auklėjimo metodas yra teorinio apibendrinimo rezultatas, o būdas -praktinė metodo išraiška. Pedagoginio poveikio būdų įvairovė auklėjimą daro gyvą nesikartojantį. • Kiekvienam treneriui pravartu prisiminti pedagoginėje praktikoje gerai žinomus žodžius, jog „keisti asmenybę reikia su ypatingai sudėtingais instrumentais" ir atidžiai parinkti šiuos „instrumentus" - poveikio būdus. Todėl treneris turi būti ne tik jautrus, taktiškas, bet ir mokėti numatyti savo veiksmų padarinius, pasirinkti tokius pedagoginio poveikio būdus, kurie labiausiai atitinka auklėtinio individualias ypatybes ir momento būseną. Kuo daugiau pedagoginio poveikio būdų yra įvaldęs treneris, tuo turtingesnė ir turiningesnė būna jo veikla. Praktiniame darbe pastebima, kad treneriai taiko palyginti nedaug poveikio būdų: vienus būdus suabsoliutina, kitų visiškai nenaudoja. Atlikti tyrimai parodė, jog visi treneriai praktikuoja tik keturis pedagoginio poveikio būdus - paskatinimą, priekaištą, perspėjimą ir baudimą. Prašymą praktikuoja 88 proc. apklaustų trenerių, įtikinimą - 76proc, užuominą - 32 proc, pastabą - 72 proc, pasipiktinimą - 34 proc, pasmerkimą - 53 proc, moralinį rėmimą - 14 proc, sprogimą" - 18 proc. Net 42 proc. tirtų trenerių visiškai netaikė tokių pedagoginio poveikio būdų, kaip netiesioginis poveikis, ironija, tariamas abejingumas, širdgėlos pareiškimas. • Praktiniame darbe pastebima, kad treneriai taiko palyginti nedaug poveikio būdų: vienus būdus suabsoliutina, kitų visiškai nenaudoja. Atlikti tyrimai parodė, jog visi treneriai praktikuoja tik keturis pedagoginio poveikio būdus - paskatinimą, priekaištą, perspėjimą ir baudimą. Prašymą praktikuoja 88 proc. apklaustų trenerių, įtikinimą - 76proc, užuominą - 32 proc, pastabą - 72 proc, pasipiktinimą - 34 proc, pasmerkimą - 53 proc, moralinį rėmimą - 14 proc, sprogimą" - 18 proc. Net 42 proc. tirtų trenerių visiškai netaikė tokių pedagoginio poveikio būdų, kaip netiesioginis poveikis, ironija, tariamas abejingumas, širdgėlos pareiškimas. • Kiekvienas pedagoginio poveikio būdas turi išskirtinių ypatybių, kurios priklauso nuo: • poveikio būdo nulemtos situacijos ypatybių; • poveikio sukeltų jausmų, kurie tampa naujų minčių, svarstymų, pasiryžimo įveikti savo trūkumus pagrindu. • Kiekvienoje konkrečioje situacijoje poveikio stiprumas priklauso nuo daugelio dalykų: turinio, pasakymo tono, vietos, laiko, trenerio elgesio ir, žinoma, paties poveikio būdo. Pedagoginio poveikio būdų grupės • Poveikio būdai • Teigiami • Neigiami • Stimuliuojamieji • Sklandžiau, tiksliau, susikaupk, pabandyk, pasistenk, drąsiau, nesijaudink, stropiau... • Nežiopsok, liaukis, nesnausk, nepainiok, tau neišeina, ne taip... • Vertinamieji • Puiku, gerai, šaunuolis, teisingai, tikrai taip, nesitikėjau, man patinka, nuostabu... • Blogai, gėda, prastai, niekai, nesąmonės, jokio ryšio, visai negalvoji. Jeigu dar taip bus, tai... • Nedalykiniai • Gražuolis, puikūs sportukai, atrodai išsimiegojęs, kur gavai tokį treniruočių kostiumą... • Savo problemas pasilaikyk sau, tai man nerūpi, tuščia vieta, niekam tikęs, netikėjau... • Operaciniai • Patapšnojimas per petį, švelnus apkabinimas, malonus žvilgsnis, nusišypsojimas • Grasinimas pirštu, auklėtinio purtymas. stumdymas. mušimas, išvarymas... Pačių pedagoginio poveikio būdų yra daug. Kuo daugiau treneris jų taiko, tuo jam lengviau dirbti. Labiausiai paplitę ir dažniausiai vartojami yra šie: • Prašymas - žmonių tarpusavio santykiuose ypač paplitęs poveikio būdas. Treneris prašydamas paprastai sulaukia atgarsio. Gerbiamo trenerio prašymas vykdomas noriai, pakiliai. Auklėtinis, įvykdęs ko prašytas, jaučia moralinį pasitenkinimą, net pasididžiavimą. Prašymas padeda treneriui suartėti su auklėtiniais, tarpusavio santykius padaro nuoširdesnius. Nesakoma įsakmiu tonu „Šiandien po treniruotės pasilik. Padarysi tą ar tą", bet „Būk geras, pasilik šiandien po treniruotės". Prašymas geras tuo, kad nesukelia vidinio pasipriešinimo, padeda sudaryti: palankias sąlygas kitiems poveikio būdams taikyti. Pasitikėjimas rodomas auklėtiniams duodant tam tikrų įpareigojimų. Įpareigojimai turi būti įdomūs, atitikti auklėtinių jėgas, žadinti savigarbos jausmą („Būk malonus - pasirenk, rytoj vadovausi pramankštai tu", „Šį prietaisą saugoti skiriu tau", „Tikiu, gėdos nepadarysi" arba „Aš žinau, ši užduotis tau atrodo sunki, bet tikiu, kad tu ją atliksi". Pasitikėjimas džiugina auklėtinius, skiepija jų atsakomybės jausmą, pareigingumą, iniciatyvumą žadina naujus veiklos motyvus: norą pateisinti pasitikėjimą, parodyti savo išradingumą ir pan. Šie motyvai savo ruožtu ugdo valią, aktyvumą, ryžtingumą. • Pasitikėjimas rodomas auklėtiniams duodant tam tikrų įpareigojimų. Įpareigojimai turi būti įdomūs, atitikti auklėtinių jėgas, žadinti savigarbos jausmą („Būk malonus - pasirenk, rytoj vadovausi pramankštai tu", „Šį prietaisą saugoti skiriu tau", „Tikiu, gėdos nepadarysi" arba „Aš žinau, ši užduotis tau atrodo sunki, bet tikiu, kad tu ją atliksi". Pasitikėjimas džiugina auklėtinius, skiepija jų atsakomybės jausmą, pareigingumą, iniciatyvumą žadina naujus veiklos motyvus: norą pateisinti pasitikėjimą, parodyti savo išradingumą ir pan. Šie motyvai savo ruožtu ugdo valią, aktyvumą, ryžtingumą. Moralinis rėmimas. Šis poveikio būdas taikytinas užsidariusiems, droviems, nepasitikintiems savo jėgomis sportininkams. Moralinis rėmimas padeda tokiems auklėtiniams greičiau įveikti nevisavertiškumo jausmą, atgauti pasitikėj jėgomis, kovingumą („Nenusimink, tavo diena dar ateis", „Visai neblogai - su tokiu priešu garbingai kovojai", „Nusiminti neverta - dar ne pasaulio pabaiga" ir pan.). • Moralinis rėmimas. Šis poveikio būdas taikytinas užsidariusiems, droviems, nepasitikintiems savo jėgomis sportininkams. Moralinis rėmimas padeda tokiems auklėtiniams greičiau įveikti nevisavertiškumo jausmą, atgauti pasitikėj jėgomis, kovingumą („Nenusimink, tavo diena dar ateis", „Visai neblogai - su tokiu priešu garbingai kovojai", „Nusiminti neverta - dar ne pasaulio pabaiga" ir pan.). Patarimas. Remdamasis savo pedagogine patirtimi, treneris pataria vieną ar kitą dalyką („Aš tavo vietoje nemesčiau akademijos", „Manau, kad tau dar reikėtų pažaisti dubleriu komandoje", „Aš nedraugaučiau su rūkančiais ir geriančiais vaikinais"). • Patarimas. Remdamasis savo pedagogine patirtimi, treneris pataria vieną ar kitą dalyką („Aš tavo vietoje nemesčiau akademijos", „Manau, kad tau dar reikėtų pažaisti dubleriu komandoje", „Aš nedraugaučiau su rūkančiais ir geriančiais vaikinais"). • Patariant reikia laikytis tokių reikalavimų: • patarimas turi būti korektiškas; • prieš patariant reikia įsitikinti, ar patarimas bus palankiai priimtas; • reikia būti įsitikinusiam, kad auklėtinis nepriekaištaus, jeigu jam nepavyks įgyvendinti patarimo. • Tačiau patarimai turi būti labai pamatuoti ir nedviprasmiški, kad vėliau atsakomybė už sprendimus nebūtų perkelta treneriui („Taigi jūs taip patarėte (sakėte, nurodėte ir pan.), treneri"). Įtikinimas yra vienas iš labiausiai paplitusių pedagoginio poveikio būdų. Auklėtinis įtikinamas, kad reikia elgtis būtent taip, o ne kitaip. Pateikdamas pavyzdžių, treneris atkreipia auklėtinio dėmesį tiek į jo paties, tiek į kitų žmonių gyvenimo patirtį ir sudaro sąlygas rasti geriausią išeitį iš konkrečios padėties. Jis turi vengti vienpusiškumo ir moralizavimo, nes prie to priprantama ir nereaguojama. Įtikinėdamas treneris turi būti nuoširdus, aistringas, mokėti uždegti auklėtinį, kad šis įsigeistų pats ką nors daryti. Šio poveikio efektyvumas priklauso nuo trenerio autoriteto, gebėjimo savo nuoširdumu, aistringumu, principingumu veikti auklėtinių jausmus. • Įtikinimas yra vienas iš labiausiai paplitusių pedagoginio poveikio būdų. Auklėtinis įtikinamas, kad reikia elgtis būtent taip, o ne kitaip. Pateikdamas pavyzdžių, treneris atkreipia auklėtinio dėmesį tiek į jo paties, tiek į kitų žmonių gyvenimo patirtį ir sudaro sąlygas rasti geriausią išeitį iš konkrečios padėties. Jis turi vengti vienpusiškumo ir moralizavimo, nes prie to priprantama ir nereaguojama. Įtikinėdamas treneris turi būti nuoširdus, aistringas, mokėti uždegti auklėtinį, kad šis įsigeistų pats ką nors daryti. Šio poveikio efektyvumas priklauso nuo trenerio autoriteto, gebėjimo savo nuoširdumu, aistringumu, principingumu veikti auklėtinių jausmus. Įtaiga panaši į įtikinimą. Tačiau įtaiga treneris stengiasi ne įrodyti poelgio klaidingumą ar teisingumą, o tik neįkyriai įteigti auklėtiniui savo nuomonę. Klausydamas trenerio žodžių, auklėtinis pradeda kritiškiau vertinti savo poelgius. Šis pedagoginio poveikio būdas būna veiksmingas, kai treneris turi kolektyve didelį autoritetą. • Įtaiga panaši į įtikinimą. Tačiau įtaiga treneris stengiasi ne įrodyti poelgio klaidingumą ar teisingumą, o tik neįkyriai įteigti auklėtiniui savo nuomonę. Klausydamas trenerio žodžių, auklėtinis pradeda kritiškiau vertinti savo poelgius. Šis pedagoginio poveikio būdas būna veiksmingas, kai treneris turi kolektyve didelį autoritetą. Netiesioginis poveikis. Sportininko veiklą skatina motyvai, kurie slepia tam tikrus jo interesus, poreikius, jausmus. Motyvai glaudžiai susiję su jausmais, todėl treneriui svarbu sužadinti teigiamus auklėtinio jausmus, kurie ragintų jį veikti, siekti labai gerų sportinių rezultatų, nepriekaištingai elgtis. Padeda gražūs pavyzdžiai („Kaip kovodamas elgdavosi ringo džentelmenas A. Šocikas!"), gėrėjimasis kitų sportininkų laimėjimais („Matai, A. K. kiek pasiekė, bet ir dirbo daug!"), patrauklus perspektyvos vaizdavimas ir pan. • Netiesioginis poveikis. Sportininko veiklą skatina motyvai, kurie slepia tam tikrus jo interesus, poreikius, jausmus. Motyvai glaudžiai susiję su jausmais, todėl treneriui svarbu sužadinti teigiamus auklėtinio jausmus, kurie ragintų jį veikti, siekti labai gerų sportinių rezultatų, nepriekaištingai elgtis. Padeda gražūs pavyzdžiai („Kaip kovodamas elgdavosi ringo džentelmenas A. Šocikas!"), gėrėjimasis kitų sportininkų laimėjimais („Matai, A. K. kiek pasiekė, bet ir dirbo daug!"), patrauklus perspektyvos vaizdavimas ir pan. • Netiesiogiai veikiama gali būti ir per kitus trenerius, sportininkus arba per kolektyvą. Poveikis per kolektyvą turi didelį pranašumą - auklėdamas atskirą narį, kolektyvas ir pats auklėjasi, stiprėja, tampa vieningesnis. Skatinimas ugdo iniciatyvą, darbštumą, atkaklumą, sąmoningą požiūrį į mokslą, sportą, padeda ugdyti gerus santykius sportininkų kolektyve. Tinkamas skatinimas kelia pasitenkinimą džiaugsmą, pasididžiavimą, įkvėpimą, norą siekti dar geresnių sportinių rezultatų, stiprina valią. • Skatinimas ugdo iniciatyvą, darbštumą, atkaklumą, sąmoningą požiūrį į mokslą, sportą, padeda ugdyti gerus santykius sportininkų kolektyve. Tinkamas skatinimas kelia pasitenkinimą džiaugsmą, pasididžiavimą, įkvėpimą, norą siekti dar geresnių sportinių rezultatų, stiprina valią. • Skatinimai gali būti įvairūs. • Pritarimas išreiškiamas trumpomis replikomis: labai gerai, pritariu, džiaugiuosi, taip reikia, šaunuolis ir pan. • Geri santykiai reiškiami draugišku gestu, malonia šypsena, atidumu, dėmesingumu, gerumu, nuolatiniu rūpinimusi kitais. • Pažadas įvykdyti norus - treneris pažada įtraukti į pagrindinę komandos sudėtį, paimti į draugiškas varžybas ir kt. Moralizavimas. Pedagoginėje praktikoje gana dažnai netausojamas žodis, jis vartojamas nesaikingai ir netaktiškai. Trenerių kalbos nesaikingumas, žodžių perteklius, įsakmus tonas, nuolatiniai priekaištai, auklėtinių ujimas, priekabių ieškojimas - dažnas atvejis sporto praktikoje - įvardijamas kaip moralizavimas. Moralizavimas bukina jaunus žmones, ugdo jų negatyvizmą, nuteikia prieš trenerį ir net prieš sportą. Jo formų būna įvairių: • Moralizavimas. Pedagoginėje praktikoje gana dažnai netausojamas žodis, jis vartojamas nesaikingai ir netaktiškai. Trenerių kalbos nesaikingumas, žodžių perteklius, įsakmus tonas, nuolatiniai priekaištai, auklėtinių ujimas, priekabių ieškojimas - dažnas atvejis sporto praktikoje - įvardijamas kaip moralizavimas. Moralizavimas bukina jaunus žmones, ugdo jų negatyvizmą, nuteikia prieš trenerį ir net prieš sportą. Jo formų būna įvairių: • graužimas - nuolatinis, įkyrus ko nors priminimas, priekabių ieškojimas; • kalbos kategoriškumas („Bus taip, kaip pasakiau, ir baigta!"); • įkyrūs pamokymai; • pedagoginis teroras, kai moralizavimas darosi nepakenčiamas. • Linkę moralizuoti treneriai turi nepamiršti auklėtinių amžiaus, lyties, psichinių ypatumų, socialinės padėties, sportinio meistriškumo ir daugelio kitų dalykų. • Pagyrimas. Nurodoma, kas gera buvo sportininko veikloje, pateikiama trumpa rezultatų analizė, ji derinama su perspektyva. Tačiau pagyrimai neturi būti apibendrinamieji. Reikia sakyti: „Tu puikiai žaidei per šias rungtynes", „Man patiko tavo pasirinkta taktika", „Tu šiandien pranokai save", bet negalima sakyti: „Tu esi geriausias žaidėjas", „Tu talentingiausias" ir pan. Yra labai daug būdų, kaip pagirti žmogų. Pateikiame Kotrynos Gotberg atmeną „10000 būdų, kaip pagirti kitą žmogų". • Tai bent! nuostabu! šaunu! puiku! tikras stebuklas! nepaprasta! tiesiog sensacija! teisingai! tai geriausia! kaip gražu! gerai! koks dailumas! kaip šaunu! kokia tvarka! tai nepakartojama! bravo! valio! sveikinu! kaip įspūdinga! neįtikėtina! žavu! jūs tik pažiūrėkite! tikras džiaugsmas! kaip smagu! koks puikumėlis! kaip įdomu! tai visus nustebins; tai visus pradžiugins; ačiū, šauniai pasistengei; tu puikiai pasirengei; fantastiškas startas! tai labai svarbu! aš žinojau, kad tu tai padarysi! tu supranti iš pusės žodžio; tau gerai pasisekė! tu laimėjai! tu radai išeitį! tu tiek daug sugebi! tu tiek daug moki! dabar tau nebėra jokių kliūčių! nuostabus atradimas! tu įveikei! tu labai padėjai; tu gražiai (šauniai, puikiai, nuostabiai)

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!