Pažinimo filosofija: Imanuelis Kantas

Pažinimo filosofija: Immanuelis Kantas

● Kantas visą gyvenimą praleido Karaliaučiuje (Konigsberge) ir buvo ten palaidotas. Kanto kapas buvo bene vienintelis dalykas, kurį tame regione rusai saugojo II-ojo pasaulinio karo metu.

Prisiminki me

● Kantui pažinimo problema buvo centrinė jo mąstyme. Jau minėjome pagrindinius Kanto klausimus:

● „Visi mano proto interesai (ir spekuliatyvieji, ir praktiniai) susijungia šiuose trijuose klausimuose:

● 1. Ką aš galiu žinoti? (atsako metafizika)

● 2. Ką aš privalau daryti? (atsako etika) ● 3. Ko aš galiu tikėtis? (atsako religija) ● 4. Kas yra žmogus? (atsako

antropologija)“ (pridėtas vėliau).

Klausimai ● Kalbėjome apie racionalistų ir empirikų

ginčią: kaip jį išspręsti?

● Kaip suderinti protą ir patyrimą? Koks jų santykis?

● Kaip įveikti skeptikų argumentus? Ypač priežastingumo kritiką.

● Kantas yra tas, kuris sugebėjo įveikti krizę ir pastūmėti filosofinį mąstymą į priekį. Anot jo paties, būtent Hume’o tekstai „nutraukė mano dogmatinį snaudulį“.

Kelias iki Kanto

● Platonas: žinojimas – tai pagrįstas ir teisingas įsitikinimas.

● Aristotelis: tiesa yra daikto ir sąvokos atitikimas.

● Dekartas: subjektas patiria ir mąsto, o objektas yra jaučiamas juslėmis ir apmąstomas

● Locke’as: subjektas ne tik jaučia, bet ir pažįsta per jusles. Kai kurios daiktų savybės yra objektyvios (egzistuoja juose pačiuose), o kai kurios – tik jį patiriančiame subjekte (antrinės kokybės)

● Hume’as: tai, kas neateina per jusles, bet yra mąstoma apie pasaulį, yra tik mąstymo įpročiai (pvz. priežastingumas).

● Kantas problemą sprendžia taip taip: ne mintis formuojasi pagal daiktus, bet daiktai priklausomi nuo minties.

● Mes ne tik patiriame daiktus, bet patys sudarome jiems galimybę būti patirtiems (panašiai kaip Locke’o antrinės kokybės)

● Kaip tiksliai tai vyksta?

Teiginių apie

tikrovę skirstymas

● Kantas visus sprendinius (teiginius apie tikrovę) skirsto į:

1) apriorinius — nepriklausomus nuo patyrimo, jų šaltinis — tik protas, jų požymiai — būtinumas ir visuotinumas. Būtiną ir visuotinę reikšmę turintys mokslo teiginiai — aksiomos, postulatai, dėsniai, principai — esą nepriklausomi nuo patyrimo.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!