Imanuelis Kantas

Mintis buvo iškeliama virš materijos jau senovės filosofijoje ir viduriniaisiais amžiais. Pažinimo problemų laikymas pagrindiniais filosofijos klausimais yra būdingas naujųjų laikų filosofijos reiškinys. I.Kantas kelia klausimą, kaip sąvokų ir vaizdinių pagrindu galima pažinti daiktus. Savo filosofiją I.Kantas vadino transcendentaline ( lot. transcendere - pereiti, peržengti ). Turimas omenyje perėjimas nuo sąvokų ir vaizdinių prie daiktų, nuo subjekto prie objekto.
Filosofijoje nėra visuotinai pripažintų teisingų teiginių - vienos mokyklos aiškina vienaip, o kitos kitaip. Niekad nesiliaujantys filosofų ginčai verčia abejoti, ar išvis filosofija galima. Taigi, filosofijos, kaip mokslo, galimybės klausimas ir yra tikroji I.Kanto problema. Knygos “Grynojo proto kritika“ pavadinimas ir turinys rodo, kad I.Kantas tai laikė veikalu, atveriančiu filosofijai naujus horizontus, atveriančiu kelią naujai, mokslinei metafizikai, laisvai nuo trūkumų, suklydimų, kuriuos jis ir sukritikavo.
“Grynojo proto kritikoje” išsakytų idėjų pagrindu, I.Kantas sukūrė moralės teoriją. Atradęs teoretinio proto tiesas moksle, jis ėmė ieškoti ir praktinio, t.y. žmogaus elgesį reguliuojančio, proto veikloje. Praktinis protas - tai proto veikla dorovės srityje, jo kritika - jo sugebėjimų ir jų formų šioje srityje tyrimas. Veikale tiriama, kiek protas gali nulemti valią ir determinuoti privalėjimą moralės srityje. Kuriant moralės teoriją, esminis dalykas yra dorovinio elgesio objekto ir moralumo kriterijaus nustatymas. Nuo antikos laikų buvo įsigalėjusi eudemonistinė ( sen. gr. eudaimonia - laimė ) dorovės samprata, laimę laikė didžiausia vertybe ir moralumo kriterijumi. I.Kantas su šia pažiūra nesutiko. Materialūs praktiniai principai, kaip tokie, visi be išimties yra tos pačios rūšies; juos apima bendras savimeilės, arba asmeninės laimės, princiaps. Malonumas, teikiamas daikto egzistavimo vaizdinio, remiasi subjekto imlumu, kadangi šis malonumas priklauso nuo objekto egzistavimo. Taigi, jis priklauso jausmui, bet ne intelektui, kuris išreiškia vaizdinio santykį su objektu pagal sąvokas, o ne su subjektu pagal jausmus. Protingai būtybei, anot I.Kanto, būdingas gyvenimo malonumo įsisąmoninimas, nuolat lydintis ją per visą jos egzistavimą, yra LAIMĖ, ir principas, padarantis laimę aukščiausiu laisvo pasirinkimo determinantu....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!