Paviršiaus vandenų apsaugos teisinio reglamentavimo problemos

Paviršiaus vandenų apsaugos teisinio reglamentavimo problemos Darbo aktualumas. • Akademinėje literatūroje aplinkosaugos teisės ištakomis įvardijama 1972 m. Jungtinių Tautų (JT) konferencija žmogaus aplinkos klausi­mais Stokholme. Tačiau, norint suprasti esmines priežastis, sąlygojan­čias jos efektyvumo problemas, galima susitelkti į paskutinį šios jaunos teisės šakos vystymosi etapą, prasidėjusį 1992 m. JT konferencija aplin­kos apsaugos ir plėtros klausimais Rio de Žaneire, besitęsusį priimant Kyoto protokolą bei galėjusį užsibaigti Johanesburge. Darbo objektas • paviršiaus vandenų teisinės apsaugos reglamentavimo problemos Darbo tikslas • Darbo tikslas - nustatyti paviršiaus vandenų teisinės apsaugos sisteminio reglamentavimo problemas Lietuvos ekologinėje teisėje. • Tyrimo tikslas nustatyti, paviršiaus vandenų teisinio reglamentavimo problemas Lietuvoje. • Teisė aplinkos apsaugos srityje turi tiek vidinių, tiek išorinių proble­mų. Pirmosios kyla teisinės sistemos viduje vykstant konkurencijai tarp praktikoje įsitvirtinusių tarptautinės teisės nuostatų bei jų universalu­mui grasinančių naujų normų, antrosios - dėl jos konfliktiškų santykių su politiniais bei ekonominiais valstybių interesais. Tad, norint įvertinti šiuos aplinkosaugos teisės efektyvumo trukdžius, būtina teisinę analizę bent iš dalies praplėsti platesnio tarptautinių santykių konteksto įtaka ir taip suteikti darbui kad ir ribotą tarpdiscipliniškumo pobūdį. • Nagrinė­jant teisėkūros bei teisės taikymo aplinkosaugos srityje klausimus, dau­giausia bus remiamasi Kyoto protokolo pavyzdžiu kaip artimiausiu šių dienų aktualijoms. Taip pat būtina pabrėžti, kad jokiu būdu nepreten­duojama į išbaigtą analizę: darbas veikiau nubrėžia gaires, kuriomis ga­lima sekli ateityje, nagrinėjant tarptautinės aplinkosaugos teisės proble­matiką. Darbo uždaviniai: • Tyrimo uždaviniai. • Svarbu nustatyti, kad ši besivystanti tarp­tautinės teisės šaka ypatinga tuo, jog joje fundamentalią reikšmę atlieka politiniai veiksniai. Knygoje „Law in Environmental Decision-Making: National, European, and International Perspecūves" Tony Evansas kriti­kuoja vyraujantį tarptautinių problemų sprendimo ieškojimo būdą, ku­ris susideda iš detalaus teisės kūrimo bei formalių įgyvendinimo meto­dų analizavimo (kitaip tariant, tai, kas neišvengiamai sudarys didžiąją šio darbo dalį). • Pasak jo, taip pat ir daugelio aplinkos apsaugos aktyvis­tų įsitikinimu, norint suprasti tarptautinės teisės aplinkos apsaugos sri­tyje neefektyvumo priežastis, būtina atsižvelgti į platesnius politinius, ekonominius, socialinius kontekstus. Tai aktualu dar ir dėl to, kad eko­loginė teisė gimsta epochoje, tarptautinių santykių diskurse konceptu­alizuojamoje kaip globalizacijos amžius, kuriame sienų neturinčios kli­mato atšilimo ar kitos planetos ekosistemai grasinančios problemos ne­paiso valstybių sienų, tad ir teisinis reguliavimas privalo būti globalus. • Analizės tikslams galima daryli perskyrą tarp ekologinių teisės nor­mų kūrimo proceso bei jų įgyvendinimo, nes abu šie etapai atveria erd­ves politinėms manipuliacijoms. Reikšmingą tarptautinės teisės aplin­kos apsaugos srityje teisėkūros dalį užima vadinamoji „švelnioji teisė" įsoji taw), t.y., įvairios Jungtinių Tautų rezoliucijos, institucinės veiklos gairės ir kiti teisinio privalomumo neturintys dokumentai. Paprastai tokie dokumentai priimami tarpvyriausybinėse plataus masto konferen­cijose, kaip 1972 metų JT konferencija žmogaus aplinkos klausimais Stokholme, 1992 metų JT konferencija aplinkos apsaugos ir plėtros klau­simais Rio de Žaneire ar 2002 metų JT viršūnių susitikimas ilgalaikės plėtros klausimais Johanesburge. • Tarptautinės teisės kūrimas dažnai yra tokių susitikimų, kur galutinį sprendimą priima valstybių atstovai, dau­giausia besirūpinantys ekonominio augimo bei vystymosi terminais išreikštais savo šalies nacionaliniais interesais, pasekmė. Ir nors bandoma paneigti tai, kad valstybės yra centriniai veikėjai ir jų požiūris į tarptauti­nes konferencijas savanaudiškas, nurodant, pavyzdžiui, didėjantį nevyriau­sybinių organizacijų vaidmenį, yra mažai simptomų, rodančių, kad globa­lus interesai keičia nacionalinius kaip veiksmų loginį pagrindą. Darbo metodai: • lingvistinė, statistinė, sisteminė ir loginė analizė, lyginamoji analizė • Sisteminės analizės logika, lingvistinė ir lyginamoji analizė. Teisinės problemos • Teisinės problemos. Pasak Dainiaus Žalimo, aplinkosaugos (arba ekologine) teise vadinama „tarp­tautinės teisės šaka, kurią sudaro teisės normos, reguliuojančios valsty­bių ir tarptautinių organizacijų veiklą, mažinant, kontroliuojant ir šali­nant žalingus aplinkai veiksnius bei reiškinius". Visose teisės kūrimo ir {gyvendinimo stadijose aplinkosaugos normos susiduria su pasipriešini­mu - tiek jau minėtų šalių politinių-ekonominių interesų, tiek pačioje tarptautinės teisės praktikoje įsitvirtinusių principų, kurie bus aptaria­mi pirmiausia. Toliau bus pereita prie teisės kūrimo, įgyvendinimo prie­žiūros ir priemonių, kurių imamasi prieš nepaklūstančias šalis, proble­matikos analizės. Literatūra • Stockholm Declaration, Principle • Rio Declaration on Environment and Development, Principle 2, 1992.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!