Globalinės aplinkos apsaugos problemos (skaidrės)

statybos plotai.
• Naikinant miškus, sutrinka
deguonies ir anglies dioksido
pusiausvyra atmosferoje.
(Medžiai sugeria anglies
dioksidą ir gamina deguonį);
• Kadaise miškais buvo apaugę 60%
sausumos. Dabar jų nebėra nė
pusės.
• Kas minutę iškertama ne vienas
hektaras atogrąžų drėgnųjų miškų.
Miškų nykimas
• Miškų nykimas kaip problema pasireiškia
nevykdant miško atželdinimo, tačiau ir su
atželdinimu galimas žymus neigiamas poveikis
bioįvairovei.
• Prie natūralių priežasčių priskiriama lėta
ekosistemos degradacija arba miškų gaisrai, su
žmogaus veikla susijusios – tikslingas miško
plotų kirtimas žemės ūkio poreikiams ir
urbanistiniam vystymuisi.
Dirvožemis
yra pagrindinė aplinkos dalis, todėl jo apsaugos
būklė daro didelę įtaką žmogaus gyvenimo
kokybei.
Didžiausią pavojų aplinkai kelia:
• dirvožemio erozija, dirvožemio tarša,
dirvožemio slėgimas (sukelia sunkiosios
transporto priemonės),
• biologinės įvairovės mažėjimas,
• potvyniai, nuošliaužos ir dykumų susidarymas.
• Visus šiuos reiškinius sukėlė arba neigiamą jų
įtaką sustiprino žmogaus veikla.
Dirvos degradacija ir erozija
• Dirva – tai svarbi žemės paviršiaus dalis, kurioje kaupiasi
maistinės ir mineralinės medžiagos, vanduo, kurie yra būtini
augalams ir gyvūnams.
• Tačiau tik 3% žemės paviršiaus yra tinkami javams auginti!
• Dėl netinkamo dirvos naudojimo, nuolatos
prarandamas pats vertingiausias sluoksnis - humuso
sluoksnis.
• Kasmet dėl neapgalvotos žmogaus veiklos netenkame 8-12
milijonų hektarų geros žemės dėl erozijos ar kitų priežasčių.
25 milijardai tonų dirvos kasmet yra nuplaunama.
Dirvos erozija
– viršutinio
derlingo
dirvožemio
sluoksnio irimas
dėl kritulių, vėjo
ar žmogaus
veiklos.
Žmogaus veiklos padariniai
dirvožemiui
• Ypač daug dirvos prarandama
dirbamuosiuose laukuose, esančiuose ne
prie miškų, nes lietus ir vėjas čia labiau
įsisiautėja.
• Kuo ilgiau, nuėmus derlių, dirva lieka
nesodinta, tuo daugiau nupustoma arba
nuplaunama viršutinio, derlingiausio
dirvožemio sluoksnio.
Dirvožemio apsaugojimas nuo erozijos
• ūkininkams siūloma pasirinkti ekologinės žemdirbystės kryptį.
• žemę reikia dirbti minimaliai nenaudojant didelių ir sunkių
žemės ūkio mašinų;
• svarbu, kad dirva kuo trumpesnį laiką būtų plika, be augalinės
dangos.
• eroziją pristabdyti galima ir grąžinant laukams visas organines
atliekas - mėšlą, srutas, šiaudus, maisto atliekas.
• Kur dirvos labai eroduotos, reikėtų dirbamų laukų vietas
apsodinti mišku.
• Didelėse lygumose, kur gali stipriai įsisiautėti vėjai, reikia sodinti
medžių ir krūmų juostas, sulaikančias vėjus ir neleidžiančias
nupustyti dirvožemio.
• Kiek įmanoma rečiau ir labiau apgalvotai reikėtų naudoti ir
mineralines trąšas, pesticidus, sunaikinančius daugybę dirvoje
gyvenančių skaidytojų, o kartu ir mažinančių humuso (puvenų)
kiekį joje.
Kuo ir kaip teršiame dirvožemį?
Iš pramonės į...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!