Aplinkos apsaugos egzamino teorija

1. Aplinkos apsaugos organizavimas Lietuvoje. Išleista daug įstatymų, parengta normų ir taisyklių, reguliuojančių aplinkos apsaugą, tačiau praktiškų veiksmų sėkmė labai priklauso nuo atskirų sričių specialistų, vadovų bei visos visuomenės ekologinio išprusimo, nuo to, kaip jie suvokia iškylančias problemas, ar sugeba gerai ir toliaregiškai naudotis mokslo ir technikos laimėjimais, plėtodami gamybą, naudodami gamtos išteklius.
Lietuvoje pagrindinė aplinkos apsaugą reguliuojanti įstaiga yra Aplinkos apsaugos ministerija. Atskiruose Lietuvos regionuose ir miestuose aplinkos apsaugą organizuoja vietos savivaldybės. Aplinkos apsauga užtikrinama įvairiomis priemonėmis iš kurių pagrindinės yra teisinės, ekonominės, biologinės, techninės, sanitarinės – higieninės, organizacinės.
Aplinkos ministerija atlieka šias funkcijas: Įgyvendina valstybės strategiją; gamtos išteklių naudojimo klausimai, rengia ilgalaikes šių išteklių naudojimo programas, numatant jų įgyvendinimo mechanizmą, bei kontroliuoja kaip jos vykdomos; rengia ir tvirtina gamtos išteklių naudojimo normas, normatyvus, standartus.
Yra 8 departamentai: aplinkos kokybės; apl. strategijos; gamtos apsaugos; miškų; teisės ir personalo; bendrijų.
2. Ekologija ir jos uždaviniai. Ekologija – biologijos šaka, kuri tiria organizmų santykius su gamta. Ekologija nagrinėja augalų ir gyvūnų bendrijų, ekosistemų struktūras, raidą, medžiagų ir energijos apykaitos gamtoje specifiką, gamtinės atrankos, adaptacijos, evoliucijos problemas. Ekologijos mokslo tikslai: kompleksiškai tirti augalų ir gyvųjų būtybių gyvenamąją aplinką, gamtoje vykstančius procesus, ekologinės pusiausvyros dėsnius, jų prigimtį.
3.Globalinės gamtosauginės problemos. Miestuose viena iš pagr.problemų yra oro tarša. Šį tarša turi neigiamą poveikį aug.,gyv,bei žmogaus sveikatai. Pagr.su oro tarša susijusios problemos yra šios:ozono sluoksnio plonėjimas, šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, smogas ir kiti reiškiniai.
Hidrosferoje pagr.problemos yra šios: vandens telkinių ekstrofikacija, o taip pat jų produktyvumo sumažėjimas. Neigiamas poveikis telkiniams gali atsirasti dirbtinai patvenkus upes, teršiant vandenis nuotekomis iš buitinių ir pramoninių šaltinių. Viena iš problemų gėlo vandens kiekio mažėjimas.
Litosferoje viena iš didžiausių prob.yra dykumų plitimas ir žemės ūkiui netinkamų plotų didėjimas. Joje pasireiškia vėjo ir vandens sukelta erozija, o taip pat tarša įvairiomis medžiagomis ypač sunkiaisiais metalais. Dirvožemis yra pažeidžiamas plečiantis miestams, gyvenvietėms, statant įvairius statinius.
Ekosistemoje mažėja augalų ir gyvūnų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!