Žmogus, kaip ir bet kuris kitas gyvas organizmas, kuris dauginasi, kvėpuoja, maitinasi ir užima tam tikrą vietą erdvėje, yra glaudžiai susijęs su gyvuoju ir negyvuoju pasauliu. Jo ryšiai įvairiapusiški ir labai sudėtingi. Žmogaus ir apskritai gyvybės egzistavimui budinga sąlyga – neužteršta nuodingomis medžiagomis medžiagomis aplinka (žemė, vandenys, atmosfera). Užteršta aplinka gresia žmogui sunkiomis pasekmėmis. Taigi gamtos apsauga – žmogaus apsauga. Todėl būtina supažindinti visuomenę su bendraisiais biologijos, gamtos ir žmogaus sąveikos dėsniais.
Atmosferos svarbą gyvajam ir negyvajam pasauliui įvertinti sunku Oras – tai aplinka, kurioje egzistuoja gyvybė Žemėje. Atmosfera saugo Žemės organinį pasaulį nuo kenksmingos kosminės radiacijos, sugeria ultravioletinės saulės radiacijos perteklių, reguliuoja Žemės paviršiaus temperatūrą, išsklaido ateinančios šviesos srautą, formuoja normalų apšvietimą, galima sakyti, matina mus. Nepaisant to, nežymią pagal tūrį atmosferos dalį sudaro įvairios cheminės ir radioaktyvios piemaišos, atsirandančios atmosferoje dėl žmogaus veiklos. Tai pramonės atliekos, dulkės ir dūmai, įvairios dujos, sprogimų produktai, įvairių areozolių, garų ar dujų pavidalu išmetami į atmosferą. Jų kiekis atmosferoje greit auga ir poveikis žmonijai kas metai darosi vis labiau pastebimas. Pramonės, transporto vystymas, gyventojų koncentracija miestuose pastaraisiais dešimtmečiais labai padidino atmosferos užterštumą. Oro užterštumas pradėjo pastebimai veikti žmogų, aplinką, gyvenimo ir veiklos sąlygas. Šių priemašų buvimas atmosferoje paprastai ir suprantamas kaip “atmosferos užterštumas”. Atmosferos teršimas dabar tapo ne tik technine, bet ir socialine problema.
Kiekvienais metais gaisrai nusineša tūkstančius gyvybių. Ir kainuoja milijardus eurų. Didelis gaisras gali sukelti net įmonės bankrotą. Jei ugnis sunaikina istoriškai vertingą pastatą, itin svarbius duomenis ar šeimos fotografijas, tokios netekties neįmanoma kompensuoti pinigais. Net draudimas nuo gaisro niekada nepakeis ugnyje žuvusių apdraustųjų. Gaisrai visuomet sukelia užterštumą. Dūmai, atliekos ir vanduo, panaudotas gaisrui gesinti, yra pilni toksinių medžiagų, pvz., dioksinų.
Automobilių tarša tai: kenksmingi kuro degimo produktai, kuro nutekėjimai, nugaravimai, atitarnavę tepalai, agregatai bei atliekos po aptarnavimo, padangų ir kelių dangos nusidėvėjimo dulkės, triukšmas Didžioji teršalų dalis iš kuro degimo.
Didelė miestų...
Šį darbą sudaro 967 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!