Gamtos apsaugos organizacijos Lietuvoje

Pastaraisiais dešimtmečiais prieštaravimai tarp žmogaus veiklos ir gamtos tapo viena iš aktualiausių socialinių-ekonominių problemų. Sparčiai plėtojant industrializaciją ir urbanizaciją, nepaprastai buvo nuniokota gamta, padidėjo aplinkos užterštumo mastai, dėl to sutriko ekologinės sistemos „žmogus – gyvoji gamta“ pusiausvyra. Neracionalaus gamtos išteklių naudojimo, oro, dirvos, vandens taršos pasekmės dabar juntamos ne tik pagrindiniuose pramoniniuose-industriniuose rajonuose, bet ir visoje planetoje. Kadangi biosfera nepajėgia natūraliai apsivalyti, didėja pavojus žūti Žemėje gyvuojančiai civilizacijai. Reikia pabrėžti, kad aplinkos tarša Lietuvoje jau gresia mūsų tautos genetiniam fondui, jos biologiniam egzistavimui. Todėl norint rasti optimalią žmogaus ir gamtos sąveiką, būtina giliau pažinti gamtos reiškinių dėsningumus bei ugdyti ekologinį mąstymą, kad būtų aišku, ką ir kaip reikia saugoti.
Šiame darbe mes supažindiname su Lietuvos valstybinėmis ir nevalstybinėmis aplinkos apsaugos organizacijomis, jų vykdoma veikla ir apsaugos valdymo sistemomis.
1.2 Nevalstybinės aplinkos apsaugos organizacijos
Lietuvos gamtos fondas
Aplinkosauginio švietimo fondas
Lietuvos žaliųjų judėjimas
Lietuvos ornitologų draugija
VALSTYBINĖS APLINKOS APSAUGOS ORGANIZACIJOS LIETUVOJE
Valstybinės aplinkos apsaugos raida
Istoriškai visose šalyse valstybinė aplinkos apsauga rutuliojosi iš bendrų to krašto etinių normų, kurios ilgainiui įgavo įstatyminį, t.y. valstybės nustatytą, pagrindą. Pradėjus formuotis įstatyminei bazei, atsiranda pirmieji valstybės pareigūnai, dar vėliau – valstybinės tarnybos, kurios rūpinasi labai konkretaus gamtinio objekto apsauga. 1398 metų Salyto sutartyje, kurią Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas pasirašė su Kryžiuočių ordino didžiuoju magistru Konradu fon Jungingenu minima, kad šventosiose giriose draudžiama medžioti, kirsti medžius, be reikalo vaikščioti ir minti takus. Vėliau Lietuvos Statute atsiranda daugiau įstatyminių normų, reguliuojančių medžioklę. Jų laikymąsi kontroliavo paskirti miškų prižiūrėtojai. Siekdami išsaugoti nykstančias žvėrių rūšis, Lietuvos didikai steigė žvėrynus. Pradėjus kurti specifinės paskirties saugomas teritorijas – rezervatus, valstybė skyrė etatinius tų rezervatų tarnautojus, kad šie saugotų nuo sausinimo pelkes ir jose esančią gyvūniją bei augaliją.
Aplinkos apsaugos ministerija
Aplinkos ministerija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagrindinė valdymo institucija, formuojanti šalies aplinkos apsaugos, miškų ūkio, gamtos išteklių naudojimo, geologijos ir hidrometeorologijos, teritorijų planavimo, statybos, gyventojų apsirūpinimo būstu, butų ir komunalinio ūkio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!