Cheminių apsaugos priemonių augalų atžvilgiu naudojimo problemos ir tendencijos

Šiandien pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama aplinkos bei augalų apsaugai. Tiek ekonominis, tiek ir socialinis progresas priklauso nuo aplinkos būklės, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo, racionalaus gamtinių išteklių naudojimo. Ūkio plėtra turi remtis aplinkos apsaugos principais. Tačiau valstybės ekonominė politika, ūkio restruktūrizavimas bei būtinumas neatidėliotinai spręsti kai kurias aplinkos apsaugos problemas reikalauja aiškiai apibrėžti aplinkos apsaugos tikslus, nustatyti prioritetus, parinkti efektyviausias priemones aplinkos apsaugos tikslams pasiekti, o tai apima ir augalų apsaugos cheminėmis priemonėmis naudojimo problemas ir galimybes jas tobulinti.
Pirmoje dalyje “Augalų apsaugos apibrėžimas ir apsaugos metodai” apbūdinama, kas yra augalų apsauga, kokie kovos su augalų kenkėjais ir ligų sukėlėjais metodai.
Antroje dalyje “Cheminis metodas ir jo priemonės” nagrinėjamas vienas iš augalų apsaugos metodų, kuris pasižymi dideliu universalumu, išvardinami jo privalumai ir trūkumai bei apibūdinamos pagrindinės šio metodo priemonės – pesticidai ir kitų cheminių priemonių svarba augalų apsaugai.
Trečioje dalyje “Augalų apsaugos priemonių naudojimo tendencijos” aptariama, kokių reikia laikytis reikalavimų naudojant chemines priemones. Siekiant Europos Sąjungos narystės, Lietuvoje pradėtas įstatymų harmonizavimas su Europos Sąjungos reikalavimais, todėl aptariamos cheminių preparatų naudojimo tendencijos.
Ketvirtoje dalyje “Integruota augalų apsauga ir priemonių tikslingumas” – aptariama nauja kovos su kenkėjais metodų sistema. Šis pasakymas vartotas ir anksčiau, tačiau tik visai neseniai buvo suformuluota ir paruošta tiksli integruotos miškų apsaugos koncepcija.
1. AUGALŲ APSAUGOS APIBRĖŽIMAS IR APSAUGOS METODAI
Augalų apsauga yra agronominis mokslas, nagrinėjantis augalų ligas, kenkėjus ir kovos su jais metodus.
Mokslas apie augalų ligas vadinamas fitopatologija. Ji nagrinėja augalų ligų priežastis, požymius ir išvadas. Augalų ligų priežastimi gali būti organiniai ir neorganiniai veiksniai. Organiniams veiksniams priklauso patogeniniai mikroorganizmai – tai augalų ligas sukeliančios mikoplazmos, bakterijos, laibagrybiai ir parazitiniai grybai. Neorganiniams veiksniams priklauso meteorologiniai faktoriai, kaip šalčiai, sausra, ir dirvožemio faktoriai, pavyzdžiui, kai kurių maisto medžiagų trūkumas dirvoje. Dėl vienų ar kitų priežasčių sergančiuose augaluose sutrinka fiziologiniai procesai, ir dėl to gaunamas mažesnis ir blogesnės kokybės derlius.
Mokslas apie augalų kenkėjus nagrinėja...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!