Paveldosaugos teorija

Visuomenė suskirstoma į tradicinę, modernią, postmodernią ir nuo 1994 m. Tradicinės visuomenės funkcija yra reprezantacinė, ekonominė, estetinė. Modernios visuomenės funkcija – legitimacinė, t.y. kuri vienija tautą. Postmordenios visuom. – vartotiška funkcija, kurios tikslas atimti pinigus. Tradicinė visuom. paveldu vadino „seniena“, „paminklu“ paveldą vadino moderni visuom., postmoderni – „paveldu“, o pats moderniausias paveldas vadinamas „ištekliais“. Tradicinėje visuom. saugomi kilnojami objektai, modernioje visuom. – pavieniai statiniai, postmoderni visuom. – komplesiškumas. Elgsena tradicinės visuom. buvo regeneracinė (atnaujinimas). Modernioje visuom. išskiriamos 3 elgsenos: 1) stilistinė-restauravimo truko iki XIX a. pab. 2) konservavimo idėjos. 3) nuo 1994 m. prasideda atkūrimas. Postmodernios visuom. elgsena – konservavimas ir restauravimas, o nuo 1994 m. istorinio vaizdo atkūrimo elgsena. Saugo tradicinėje visuom. asmuo, modernioje visuom. – valstybė, postmodernioje visuom – tarptautinė-dogminė, o po 1994 m. – tarptautinė-realistinė.
Erdvėje Visame pasaulyje paveldosauga nėra vienoda. Visiškai skiriasi japoniška paveldosauga nuo europietiškos paveldosaugos. Japoniška paveld. – nemateriali , japoniškasis principas teatras, japonai ne saugo, nes jie moka pasigaminti. Kanados paveldosauga skiriasi nuo europietiškos ir nuo japoniškos, jie saugo kraštovaizdį.Europiečiams paveldosaugoje svarbi istoriškumas, japoniškumas – per žinojimą, o Kanados – reikšmingas.
Tipologija Kultūros paveldas gali būti: materialus ir nematerialus. Materialus kultūros paveldas – tai iš praeities išlikę materialūs objektai ir su jais susijusios vietos, turintys istorinę, archeologinę, etnologinę, mitologinę, memorialinę, religinę, architetktūrinę, urbanistinę, meninę ir mokslinę vertę. Materialus paveldas skirstomas į kilnojamą ir nekilnojamą. Kilnojamąjį paveldą sudaro vertingiausi žmogaus ir visuomenės sukurti medžiaginiai kūriniai ir daiktai, turintys kultūrinę vertę, reikšmingi etniniu, archeologiniu, istoriniu, meniniu, moksliniu, techniniu, religiniu ir kitais atžvilgiais. Nekilnojamąjį paveldą sudaro objektai, jų grupės ir ansambliai bei su šiais objektais susijusios vietos archeologinę, etnologinę, mitologinę, memorialinę, religinę, architetktūrinę, urbanistinę, istorinę, meninę ir mokslinę vertę. Tai piliakalniai, senovės gynybiniai įtvirtinimai, gyvenvietės, laidojimo vietos.
„Nematerialus kultūros paveldas“ – tai ilgainiui nusistovėjusi veikla, vaizdai, išraiškos formos, žinios, įgūdžiai, taip pat su jais susijusios priemonės, objektai, žmogaus veiklos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!