Tarpukario laikotarpis (teorija)

• Sumažėja Vokietijos teritorija: Prancūzijai atiduotas Elzasas, Lotaringija; Belgijai – Eupenas, Malmedi; Danijai – Šlezvigas, Holšteinas; Lenkijai – Vakarų Prūsija, Silezija.
• Saro kraštas atiduotas 15 metų valdyti Tautų Sąjungai.
• Klaipėdos kraštas atplėštas nuo Vokietijos ir atitenka administruoti Tautų Sąjungai.
• Gdansko uostas buvo paskelbtas laisvu miestu, esančiu Tautų Sąjungos žinioje.
• Iš Vokietijos atimtos visos kolonijos.
• Vokietija demilitarizuota (reikėjo sunaikinti karinę pramonę, ginkluotę perduoti šalims nugalėtojoms).
• Vokietijai palikta tik 100 000 kareivių, apsaugoti sienas ir palaikyti tvarką.
• Dešinysis Reino krantas demilitarizuotas.
• Vokietijai nurodyta mokėti reparacijas.
• Vokietija neteko visų savo kolonijų, karinių jūrų ir dalies prekybinio laivyno.
• jai buvo už­drausta turėti reguliarią kariuomenę, reikėjo sunaikinti karinę pramonę, ginkluotę perduoti šalims nugalėtojoms
• Vokietija galėjo turėti tik 100 tūkst. kareivių apsaugoti sienas ir palaikyti vidaus tvarką.
Paryžiaus taikos konferencija neišsprendė Lietuvos ir Lenkijos ginčo dėl sienų, Lietuva negavo diplomatinio pripažinimo de jure.
Tautų Sąjunga Į ją stojančios valstybės įsipareigodavo viena kitai padėti užpuolimo atveju, tikslas buvo garantuoti pasaulyje taiką.
Pilietinio karo Rusijoje priežastys:
• Gyventojų nepasitenkinimas bolševikų vykdoma politika
◦ Vykdoma nazionalizacija
◦ Bolševikų vykdomas teroras, represijos
◦ Dvarininkai siekia susigrąžinti žemę.
Karo rezultatai
• •Baltagvardiečiai pralaimi karą
• •Įsigali bolševikų diktatūra
• •Suirutė pramonėje
• •Badas
• •Didžiuliai materialiniai nuostoliai
◦ Žuvo ~10 mln. Žmonių.
VASARIO REVOLIUCIJOS PRIEŽASTYS (1917m.)
• Bandymai pertvarkyti Rusiją iš patvaldinės į konstitucinę valstybę nepasiteisino – caro rūmuose ir vyriausybėje didėjo įvairių avantiūristų (ypač G.Rasputino įtaka.
• Nesėkmės kare ( kareiviams trūko ginklų, armijoms vadovavo negabūs generolai) didino įvairių gyventojų sluoksnių nepasitenkinimą: streikavo darbininkai, bruzdėjo valstiečiai.
• Pagilėjo vyriausybės krizė: nuolat keitėsi ministrai ir vyriausybės nariai, vyko kova tarp caro ir Dūmos, liberalieji Rusijos sluoksniai mėgino įvykdyti rūmų perversmą.
• Stambieji pramonininkai buvo nepatenkinti caro ekonomine politika, neveiklumu, delsimu spręsti svarbias ūkio problemas.
• Rusijos miestuose kilo badas (1917 m. žiemą)
Revoliucijos pasekmės:
• Caras Nikolajus buvo priverstas atsisakyti sosto. Rusija tapo demokratine respublika.
• Dūma sudarė Laikinąją vyriausybę, kuri žadėjo vykdyti reformas.
• Laimėjus revoliucijai, Rusijoje susidarė dvivaldystė: valdžią turėjo Laikinoji vyriausybė, bet...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!