Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti užsiėmė ir Lietuvos politinės ateities klausimais. Užsienio, Rusijos lietuvių palaikymas skatino draugijos narius imtis veiksmų Lietuvos nepriklausomybei pasiekti.
1917 09 naudodamiesi vokiečių sunkumais fronte, jie sušaukė Vilniaus konferenciją.
1. Siekti atkurti Lietuvą: nepriklausomą, demokratinę, etnografinėmis sienomis, su sostine Vilniuje.
2. Sušaukti Steigiamąjį seimą, kuris numatys: santykius su užsienio valstybėmis, Lietuvos valdymo formą, sudarys konstituciją.
3. Tautinėms mažumoms užtikrinti kuo platesnę kultūrinę savivaldą.
4. Nutarimus pavesta įgyvendinti Lietuvos Tarybai. Jos pirmininkas – A. Smetona.
VASARIO 16-OSIOS AKTAS
1917 metų gruodžio 11 dieną, Lietuvos Taryba (pirmininkas – J. Basanavičius) paskelbė deklaraciją dėl Lietuvos valstybės (susietos su Vokietija) atkūrimo. Vėliau buvo jos atsisakyta.
1. Deklaracijoje buvo numatyta, kad Lietuva bus susieta su Vokietija amžinais ryšiais.
2. Deklaraciją pasirašė tik 16 jos narių. Kiti protestuodami pasitraukė.
1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuris tapo pagrindiniu Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimo dokumentu. Šis Aktas visiškai atitiko Vilniaus konferencijos nutarimus.
Vokiečiai delsė jį pripažinti. Siekdama Vokietijos pripažinimo, Lietuvos Valstybės Taryba kūrė monarchistinius planus – pasikviesti į Lietuvą vokietį karalių Vilhelmą fon Urachą. Jų buvo atsisakyta nes:
• Tokie ketinimai buvo neteisėti, prieštaravo Vilniaus konferencijos nutarimams – valstybės valdymo formą turėjo numatyti Steigiamasis Seimas.
• Dėl nesėkmių fronte 1918 m. spalį Vokietija suteikė veiksmų laisvę Lietuvai, perdavė Lietuvos valdymą Lietuvos Valstybės Tarybai. Gavusi Vokietijos pripažinimą, Taryba atsisakė planų sieti ateitį su Vokietija, monarchijos idėjų.
PIRMIEJI SAVARANKIŠKI POTVARKIAI
1. Priimta Lietuvos Laikinoji Konstitucija.
2. Suformuota Lietuvos Laikinoji Vyriausybė (premjeras – Augustinas Voldemaras)
3. Įsteigta Prezidento institucija (pirmasis laikimasis prezidentas – A. Smetona)
4. Sudaryta delegacija vykti į Paryžiaus taikos konferenciją siekti Lietuvai politinio pripažinimo.
LIETUVIŲ TAUTOS KOVOS DĖL NEPRIKLAUSOMYBĖS
Lietuvių kovos su Sovietų Rusija (1918 – 1919 m.)
Pasibaigus Pirmajam pasauliniui karui, traukiantis vokiečių kariuomenei, į Lietuvą pradėjo veržtis bolševikai iš Rusijos. Jų tikslai:
1. Prisijungti Lietuvą prie Rusijos
2. Pasiekus Europą skleisti komunistines idėjas ir plėsti savo įtaką.
1918 11 23 d. pirmosios vyriausybės vadovas A. Voldemaras pasirašė pirmąjį įsakymą, kuriuo pradėta...
Šį darbą sudaro 3105 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!