Antano Smetonos diktatūros laikais lietuvių gyvenimas pamažu gerėjo. Buvo daug padaryta socialinės apsaugos ir socialinio draudimo srityje. Valdžia įvedė 8 valandų darbo dieną, paskelbė įstatymą dėl švenčių ir poilsio dienų, taip pat paskelbė taisykles pramonės darbininkų sveikatai ir gyvybei apsaugoti. Šiuo laikotarpiu Lietuvoje pramonei, ypač sunkiajai, sąlygos nebuvo palankios, bet ji augo gana sparčiai. Žinoma, nepriklausomybės metu išaugo maisto ir tekstilės pramonė. Tiesa, pramonei, kaip ir žemės ūkiui, skaudų smūgį sudavė Didžioji depresija – pasaulinė ekonomikos krizė. Dėl šios priežasties darbininkai pradėjo streikuoti. Naujai priimtas Žemės reformos įstatymas paskatino diegti daugiau naujovių. Žemės ūkio ministerija ir kitos įstaigos lengvatinėmis sąlygomis parūpindavo ūkininkams geresnių javų sėklų, veislinių gyvulių, pradėtos naudoti mineralinės trąšos. Taigi, valstybė pradėjo daugiau dėmesio skirti žemės ūkio specialistams rengti. Taip pat Lietuvoje nuosekliai augo pieno, sūrio, mėsos, apdirbtos galvijų odos eksportas. Imta taikytis prie Vakarų Europos rinkos ir auginti gyvulius. Bėgant laikui, Lietuvoje pradėjo daugėti mokyklų, mokinių bei mokytojų. Šiuo laikotarpiu buvo daug pasiekta švietimo srityje: priimtas Pradžios mokyklų įstatymas, smarkiai išsiplėtė ir aukštesniųjų bendrojo išsilavinimo mokyklų tinklas. Būtent tai ir tautinės lietuvių jaunimo organizacijos itin sutvirtino lietuvių tautinį sąmoningumą. Daugelis sulenkėjusių lietuvių grįžo prie savo šaknų. Nepriklausomybės metais išsiplėtė knygų leidyba, suklestėjo lietuvių teatras, opera, architektūra, dailė bei sportas. Imtos rengti lengvosios atletikos, futbolo, dviračių sporto ir kitų šakų varžybos. Ypač išpopuliarėjo krepšinis. Sporte Lietuva irgi turėjo pasiekimų: S. Darius ir S. Girėnas perskrido Atlantą. 1939 m. Lietuvių krepšininkai tapo Europos čempionais, o moterys 1938 m. – vicečempionėmis.
Carinės Rusijos okupacijos laikais valstiečiai tapo lietuvių tautos pagrindas. Dauguma miestų gyventojų buvo kitataučiai, todėl dažnai buvo vartojama ne lietuvių kalba. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Lietuvoje, kaip ir Vakarų Europoje, prasidėjo lietuvių moterų judėjimas. Moterys siekė išsikovoti tokias pat teises, kokias turi vyrai. 1861 m. ūkyje panaikinus baudžiavą baudžiauninkai gavo asmens laisvę ir teisę įsigyti žemės ar...
Šį darbą sudaro 944 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!