Paveldėjimo teisė

Šis darbas rašomas remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) Penktąja knyga ir šios knygos nuostatos paveldėjimo santykiams taikomos tik jei palikimas atsirado po naujausios CK redakcijos įsigaliojimo. Darbas suskirstytas i dvi pagrindines dalis: bendrąsias ir specialiąsias paveldėjimo teisės nuostatas. Bendrosiuose nuostatuose apžvelgiama paveldėjimo samprata, pagrindai, palikimo atsiradimo laikas ir vieta, įpėdiniai, pergyvenusio sutuoktinio paveldėjimas ir įpėdinio statuso praradimas, o spcialiosiuose – paveldėjimas pagal įstatymą: įpėdinių pagal įstatymą eilės, paveldėjimas atstovavimo teise ir sutuoktinių paveldėjimo teisė, namų apstatymo ir apyvokos daiktų paveldėjimas ir paveldėjimas pagal testamentą, testamentinė išskirtinė, testamento vykdymas, papildymas, pakeitimas, panaikinimas.
5) kitas įstatymų nustatytas turtines teises bei pareigas.
Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (toliau - CK) pabrėžiama, kad paveldėjimo teise paveldėtojui negali pereiti:
1) asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, tai yra teisė į garbę ir orumą, autorinį vardą, kūrinio neliečiamybę, atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę bei autorystė;
2) teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti;
3) teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
Paveldėjimo pagrindai
Išskiriami du paveldėjimo pagrindai:
1) pagal įstatymą. Šiuo atveju paveldima jei paveldėjimas nepakeistas ir tiek, kiek nepakeistas testamentu;
2) pagal testamentą.
Jei nėra įpėdinių nei pagal vieną iš pagrindų arba jei nei vienas įpėdinis nepriima palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, tai mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.
Palikimo atsiradimo laikas
Palikėjo mirties momentas yra laikomas palikimo atsiradimo laiku. Jei palikėjas paskelbiamas mirusiu, tai diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena laikoma palikimo atsiradimo laiku. Jei nėra galimybių nustatyti, kuris iš dviejų ar daugiau asmenų mirė pirmiau, visi tie asmenys laikomi mirusiais tuo pačiu metu ir teisių perėmimo tarp jų neatsiranda.
Palikimo atsiradimo vieta
Paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra laikoma palikimo atsiradimo vieta. Tokiu atveju, jei palikėjas neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, tai palikimo atsiradimo vieta laikoma:
1) vieta, kurioje jis daugiausiai gyveno paskutinius šešis mėnesius;
2) jei gyventa ne vienoje vietoje,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!