Patologinė fiziologija - teorija

Prie tipiškų patologinių procesų priskiriami kraujo makrocirkuliacijos ir mikrocirkuliacijos sutrikimai. Pirmą kartą mikrocirkuliacijos terminas buvo pavartotas 1954 m., nors medikus jau seniai domino organų ir audinių aprūpinimas krauju. Mikrocirkuliacija pračiai domimasi todėl, kad kiekvienas organas gali normaliai funkcionuoti tik tada, kai kraujotaka nesutrikusi. Tai svarbu ligoniui tirti, ligos eigai nustatyti, jos baigčiai prognozuoti. Vieni mikrocirkuliacijos sutrikimai palaiko patologinį procesą, o kiti būna kompensaciniai. Mikrocirkuliacija sieja kraujagysles ir limfagysles. Mikrokraujagyslių vaga prasideda kraujagyslėmis, kurių skersmuo ne didesnis kaip 100 μm: arteriolės, metarteriolės, kapiliarai, venulės, arterioveninės jungtys – anastomozės.
Mikrocirkuliacija palaiko ląstelių, audinių homeostazę, homeokinezę, aprūpina maisto medžiagomis ir deguonimi, pašalina CO2 ir metabolitus, garantuoja jonų pusiausvyrą, slėgį tarp pritekančio ir nutekančio skysčių. Limfos mikrocirkuliacija prasideda limfai kaupiantis limfiniuose kapiliaruose. Limfos susidarymas yra sudėtingas procesas, kai skystis su jame ištirpusiomis medžiagomis ( tarp jų – ir su baltymais) prasiskverbia iš kapiliarų į tarpląstelinį audinį, kur šios medžiagos pasklinda po perivaskulinį jungiamąjį audinų. Taip pat vyksta ir atgalinis procesas, kai dalis skysčio rezorbuojasi į kapiliarus. Mikrocirkuliacija garantuoja glaudžius hemointersticinius ir limfointersticinius ryšius, kurie vienija organizmą, kaip visumą.
Mikrocirkuliacijos sutrikimų tyrimo metodai: svarbiausias mikrocirkuliacijos sutrikimų tyrimo metodas yra biomikroskopija. Šiuo metodu tiriami funkcionuojantys audiniai ir ląstelės. Pasitelkus optines bei elektronikos priemones, stengiamasi sudaryti maksimlaiia fiziologines sąlygas. Panaudojami kino ir fotoaparatai, televizinė mikroskopija, videoįrašai, fotoelektrinė registracija.
Tipiški mikrocirkuliacijos sutrikimai: mikrocirkuliacijai sutrikti turi reikšmės organo terminalinių kraujagyslių, limfagyslių struktūros bei funkcijų ypatybės. Mikrocirkuliacijos savybėms nuodugniau išnagrinėti rweikia nustatyti, kas yra bendra ir kuo skiriasi kiekvieno organo ar audinio kraujo bei limfos apykaita.
1) arteriolės 2) prekapiliarinės arteriolės 3) kraujo kapiliarai 4) pokapiliarinės venulės 5) venulės.
Visos šios kraujagyslės sudaro mikrocirkuliacijos funkcinį vienetą – kapiliaroną.
• kuriomis kraujas priteka į audinius: tai – arteriolės, prekapiliarinės arteriolės, prekapiliarinis sfinkteris, prekapiliarai ir arterioveninės jungtys.
• kita mikrocirkuliacijos vieneto dalis yra mikrokraujagyslės – kapiliarai, kurie palaiko apykaitą. Organų funkcinę būklę lemia tai, kiek kapiliarų dalyvauja mikrocirkuliacijoje, koks...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!