Pasaulio paveldo objektai Lietuvoje

Kiekvienai valstybei yra didelė garbė ir atsakomybė savo šalyje turėti į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių. Lietuva turi net 4 unikalius ir išskirtinę vertę turinčius objektus.
Kiekvienai valstybei yra didelė garbė ir atsakomybė savo šalyje turėti į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių. Lietuva turi net 4 unikalius ir išskirtinę vertę turinčius objektus.
Vilniaus istorinis centras 1994 m. UNESCO pripažintas kaip išskirtinis viduramžiais susiformavusio miesto pavyzdys, kelis šimtmečius turėjęs didelę įtaką architektūros ir kultūros tendencijoms didelėje Rytų Europos dalyje.
Senamiestis iki šiol išlaikė spindulinį viduramžiams būdingą gatvių tinklą. Istoriniai gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo laikotarpių pastatai išsiskiria savo išvaizda, erdvine kompozicija, vidaus ir išorės apdailos detalėmis. Visa tai sukuria daugialypį miesto vaizdą, atskleidžiantį visa apimančią jo dermę.Senamiestyje yra Pilies kalva, kurios viršūnėje stovi Gedimino bokštas ir Aukštutinės pilies įtvirtinimų likučiai. Pilies kalvos papėdėje yra Katedros aikštė, kurioje stovi paminklas Gediminui, Vilniaus katedra.
Senamiestis iki šiol išlaikė spindulinį viduramžiams būdingą gatvių tinklą. Istoriniai gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo laikotarpių pastatai išsiskiria savo išvaizda, erdvine kompozicija, vidaus ir išorės apdailos detalėmis. Visa tai sukuria daugialypį miesto vaizdą, atskleidžiantį visa apimančią jo dermę.Senamiestyje yra Pilies kalva, kurios viršūnėje stovi Gedimino bokštas ir Aukštutinės pilies įtvirtinimų likučiai. Pilies kalvos papėdėje yra Katedros aikštė, kurioje stovi paminklas Gediminui, Vilniaus katedra.
Dviejų valstybių, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos, teritorijoje esanti Kuršių nerija 2000 m. buvo įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip išskirtinis smėlio kopų kraštovaizdžio, kurio išlikimui nuolatinį pavojų kelia gamtos stichijos pavyzdys. Pusiasalis iki XVII a. buvo apaugęs miškais, tačiau 1674–1679 m. vykusio Septynmečio karo metu miškai masiškai iškirsti karo reikmėms. XIX a. pr. miškai nerijoje teužėmė 10% teritorijos. Išnykus miškams, ėmė slinkti kopos, kurios užpustė daug kaimų. Iš viso buvo užpustyta net 14 kaimų.
Kuršių nerijoje kopas apželdinti pradėta prieš porą šimtmečių ir šis procesas tebesitęsia iki šiol....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!