Kultūros paveldas

1. Kultūros paveldo samprata ir paveldosaugos raida.
Baroko architektūros laikotarpiu (XVII-XVIII a.) dar nebuvo praeities paveldo ir jo išsaugojimo sampratos. XVIII a. pab.- XIX a. pr. – pirmųjų paminklotvarkos darbų pradžia architektas L. Gucevičius 1783 m. pagal paties parengtą projektą pradėjo vykdyti Vilniaus arkikatedros bazilikos klasicistinę rekonstrukciją. 1855 m. įsteigiama Laikinoji archeologinė komisija (steigėjas E. Tiškevičius), kuri gyvavo tik 10 metų, nes po 1863 m. sukilimo carinė valdžia ją likvidavo. Komisijos veikla buvo mėgėjiška – ji organizavo archeologinius kasinėjimus, Vilniuje įkūrė Senienų muziejų. 1888 m. architektas M.Prozorovas parengė Trakų salos pilies konservavimo brėžinius. 1895-1896 m. buvo tvirtinamos Vilniaus Aukštutinės pilies rūmų sienos, pamatai, įrengtas naujas pakilimo į pilį rytinis takas. Tuo metu pradėti konservavimo darbai ir Trakų salos pilyje. 1905 m. Vilniuje įkurta Lietuvos mokslo draugija ( įstatai patvirtinti 1907 m.), kurios vienas iš uždavinių buvo tirti lietuvių tautą ir jos apgyventą kraštą. XX a. pr. – paminklotvarkos darbų, pagrįstų „moksliniu restauravimu“, Lietuvoje pradžia. 1902-1909 m., remiantis moksliniais paminklotvarkos pagrindais, buvo restauruotas vienas pirmųjų objektų – Vilniaus Šv. Onos bažnyčia. 1906 m. Vilniuje restauruojama Šv. Mykolo bažnyčia, 1903-1905 m. konservuotas Trakų pilies bokštas, buvo sustabdytas Trakų pusiasalio pilies ir Domininkonų vienuolyno sienų ardymas.
1918 m. buvo įkurta Valstybinė archeologijos komisija. Komisijos tikslas buvo rinkti, saugoti ir tyrinėti Lietuvos praeities liekanas, susipažinti su surinktomis svetur ir rūpintis grąžinti išvežtas iš Lietuvos. 1926 m. Švietimo ministerija įsteigė Senovės paminklų referantūrą. 1928 m. P. Tarasenka paskelbė „Lietuvos archeologijos medžiagą“ ir „Lietuvos archeologijos žemėlapį“- tai buvo didžiausi to meto archeologijos paminklų apsaugos laimėjimas. Svarbiausia 1934-1936 m. Senovės paminklų referantūros veikla buvo registruoti kultūros paminklus. 1936 m.Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus direktoriaus prof. P.Galaunės iniciatyva buvo priimtas šio muziejaus įstatymas, o 1937 m. – muziejaus statusas. Šiuo įstatymu Vytauto Didžiojo kultūros muziejus perėmė Lietuvos kultūros paminklų apsaugą. 1940 m. Lietuvos viceprezidentas prof. V.Krėvė-Mickevičius pasirašė Lietuvos kultūros paminklų apsaugos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!