Broliai Biržiškos - lietuvių kultūros veikėjai

Pagriniais lietuvos kultūros atstovais laikomi - broliai Biržiškos: Mykolas (1882-1962) ir Vaclovas (1884-1956). Abu jie nuėjo panašų biografinį bei idėjinį kelią. Kilę iš žemaitijos bajorų šeimos, Biržiškos studijavo teisę Maskvos (Mykolas), Peterburgo (Vaclovas) univesitetuose, kur domėjosi rusų literatūros mokslu. Jaunuolius paveikė demokratinės to meto rusų šviesuomenės nuotaikos. Abu broliai dėjosi prie Lietuvos socialdemokratų partijos, bendradarbiavo jos spaudojoje. Vėliau jie pasitraukė į "ramų kultūrinį darbą" Mykolas tapo aktyviu Lietuvių mokslo draugijos nariu, redagavo likvidatorišką žurnalą "Visuomenė", dirbo buržuazinėje Lietuvos taryboje. Vaclovas, kurį laiką ėjęs atsakingas pareigas lietuvių tarybinio švietimo sistemoje, irgi buržuazinio literato keliu. Abu broliai (taip pat ir trečiasis - matematikas Viktoras Biržiška) profesoriavo Kauno universitete. Mykolas dėstė lietuvių literatūros istorija, Vaclovas knygotyrą, o taip pat ėjo ir universiteto mokslinės bibliotekos direktoriaus bei vyriausiojo Lietuviškosios enciklopedijos redaktoriaus pareigas. Pralaimint hitlerizmui Antrajame pasauliniame kare, Biržiškos (Mykolas tuo metu buvo Vilniaus universiteto rektorium) pasitraukė į Vakarus. Vėliau persikėlę į JAV, jie dalyvavo buržuaziunių nacionalistų veikloje. Mirė emigracijoje.
Tirdami lietuvių literatūrinį palikimą, M. ir V. Biržiškos artimai bendradarbiavo, naudojosi vienas kito atradimais bei raštais, tačiau savo darbus skerlbė kiekvienas atskirai. M.Biržiška, šalia literatūros, dar gilinosi į lietuvių folkloristikos istoriją, o V.Biržiška daugiau dirbo bibliografijoje. Abu broliai buvo tipiški kultūrinės istorinės krypties mokslininkai tyrinėtojai, lėmę lietuviškosios krypties mokyklos įsigalėjimą.
Į lietuvių literatūros istoriją ilgai ir pastoviai gilinosi M.Biržiška. Šį darbą jis pradėjo teoriniais samprotavimais apie literatūros proceso periodizaciją apskritai ir apie lietuvių literatūros periodizavimo problemas. Referate rusų kalba “Lietuvių XIX a. raštija” (1904) M.Biržiška atkreipė dėmesį į sunkumą literatūros istorijoje nustatyti apechų ir periodų ribas, nors jie ir esmingai skirtųsi vienas nuo kito būdingais bruožais. Pasak autoriaus, “istorija šuolių nemėgsta, ir didžiuma tikslių įvairių periodų trukmės apibrėžimų perdėm sąlyginė, o todėl ir nuolat ginčijama”. Pamėginęs periodizuoti XIX a. Lietuvių literatūra, M.Biržiška joje įžiūrėjo dvi “epochas”, kurių skiriamąją ribą laikė lietuvių spaudos lotyniškais rašmenimis uždraudimą (1864). Pirmosios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!