Piligrimystė Lietuvoje ir M.K. Radvila Našlaitėlis "Kelionė į Jeruzalę"

KAUNAS, 2010
Įvadas
Piligriminės kelionės į šventas vietas visame pasaulyje vyko nuo seniausių laikų, tiksliau, nuo pirmųjų krikščionybės paplitimo amžių, tiesa, jos vyksta ir dabar. Šis reiškinys buvo ir yra paplitęs visose svarbiausiose pasaulio religijose. Piligrimines keliones galima įvardinti ne kaip keliones dėl grobikiškų tikslų, o kaip keliones, atliekamas dėl dvasinių ar religinių motyvų į vietas, laikomas šventomis, kuriose lengviau bendrauti su Dievybe. Žmonės, maldininkai, kurie dalyvaudavo tokiose kelionėse imti vadinti piligrimais.
Pirmosios žinios apie piligrimus lietuvius ir piligrimystę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje siekia net XV- XVI amžių. Į piligrimines vietas, kurios žymios ir garsios visame pasaulyje, iš Lietuvos dažniausiai keliaudavo tik dvasininkai ir didikai, ir tai retas kuris. Keliaujama buvo į Romą, o dauguma katalikų Lietuvoje LDK laikais tenkindavosi piligriminėmis kelionėmis į garsias vietines šventoves, kadangi šis kraštas buvo palyginti retai gyvenamas, o keliai ypač prasti. Tokių Šventų vietų, Lietuvoje būta nuo seno, jas krikščionys maldininkai, kitaip piligrimai, laikė šventomis ir lankė jas melsdami malonės ir atgailaudami. Taip pat juos maldingai kelionei paragindavo matytas ar kitų paliudytas stebuklas- atsivertimas, išgijimas iš sielos skausmų ir įvairių kūno negalių. Piligrimai viltingai tikėdavosi išprašyti šios Dievo malonės sau ir artimiesiems. Keliauti į atlaidais apdovanotas vietas skatindavo ir viltis pelnyti tuos atlaidus- visišką arba nors dalinį bausmės už nuodėmes atleidimą, gaunamą per Bažnyčią.
Kaip jau ir minėjau, XVI a. Lietuvoje būta žmonių, kurie troško pažinti ir suprasti tai, kas dar nežinoma, patirti svetimas tradicijas, ritualus. Daugiau kaip prieš 400 metų tokiu žmogumi tapo LDK maršalka Mikalojus Kristupas Radvila- Našlaitėlis, 1582- 1584 m. apsilankęs tolimose Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos žemėse, ir šios kelionės pagrindu parašęs „Kelionę į Jeruzalę".
Darbo objektas- piligrimystės fenomenas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės( toliau LDK) kultūroje: universalijos ir lokalumai. Pagrindiniai darbo tikslai yra nustatyti ir apibūdinti piligriminių kelionių reikšmę LDK kultūroje, apibūdinti krikščionybės padėtį tuometinėje Europos ir Lietuvos politinėje ir kultūrinėje terpėje, palyginti tuometinę religinę padėtį Europoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!