Kultūros istorijos objektas

Kultūros istorija – žmonių buities vaizdavimas, kaip ji reiškėsi religijoje, filosofijoje, moksle, mene, literatūroje, visuomeninio – valstybinio gyvenimo formose, teisėje, ekonomikoje, kasdienybėje ir kt.
Priskaičiuojama arti šešiasdešimties termino kultūra apibrėžimų. Žemiau pateikiama keletas, kuriais bus remiamasi kurso eigoje.
Kultūra (lot. cultura – apdirbimas, ugdymas, auklėjimas, lavinimas, tobulinimas, vystymas, garbinimas) – socialinė sistema, kurios funkcionavimas užtikrina materialinių ir dvasinių vertybių kūrimą, panaudojimą ir perteikimą, apibūdina visuomenės išsivystymo lygį.
Suprimityvinant – visa, kas nėra natura (gamta), yra cultura (žmogaus veiklos rezultatas).
Kultūros skirstymas į materialinę ir dvasinę yra sąlyginis ir aiškios ribos išvesti negalima. Materialinė kultūra – tai verslai ūkis transportas, technologijos ir t.t.; dvasinė – menas, mokslas, religija ir t.t. Kultūros istorija apima abi minėtas veiklos sritis.
Europos kultūros istoriją priimta skirstyti į tam tikrų bendrų idėjų, meno stilių epochas. Tai Priešistorė, Antika, Viduramžiai, Renesansas, Barokas, Apšvieta, Romantizmas, Modernizmas. Jos ne visai sutampa su visuotinės istorijos periodizacija ir neturi griežtų chronologinių rėmų.
Viduramžiai (lot. medius aevus) - istorinė epocha, datuojama tarp Antikos ir Naujųjų laikų. Viduramžių pradžia tradiciškai laikomi 476-ieji metai (Vakarų Romos imperijos žlugimo metai). Pabaiga siejama su trim svarbiais įvykiais (XV-XVI a.a.): Didžiaisiais geografiniais atradimais, Renesansu ir Reformacija.
Bruožai Viduramžiai yra vienas savičiausių Europos istorijos laikotarpių. Jo svarbiausi bruožai yra šie:
• Feodalizmas bei luominė santvarka;
• Riterių (pasaulietinės) bei religinės kultūros konkurencija;
• krikščionių Bažnyčios vienijimasis bei centralizacija;
• Nacionalinių valstybių formavimosi užuomazgos;
• katedrų, vienuolynų, vėliau universitetų, kaip šviesos židinių reikšmė, miestų kaip ekonominių centrų augimas;
• Lotynų kalbos kaip bendros kultūros ir švietimo kalbos vyravimas.
Problematika
Viduramžių (kaip ir jokios kitos epochos) bruožų negalima absoliutinti. Jokia istorinė epocha ar kultūra nėra vienalytė. Viduramžiai apima visą tūkstantmetį. Be to tai yra įvairių idėjų, ideologijų plitimo metas. Geografinės priežastys taip pat neleidžia traktuoti viduramžių kaip homogeniškos epochos.
Ribotų komunikacijų laikais susiformavo skirtingos visuomenės su savo ypatumais, todėl daug korektiškiau būtų kalbėti, pavyzdžiui, apie Anglijos, Ispanijos ar Lietuvos viduramžius. Tai, kas laikytina Viduramžių "etalonu" daugiausia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!