Papročio nustatymas tarptautinėje teisėje

Žmonės, gyvendami ne izoliuotai vieni nuo kitų, o sudarydami gyvą sąmoningą organizmą – visuomenę, kurioje patys yra neišveingiamai įvairiausiais ryšiais tarpusavyje susiję, negali daryti tai, kas jiems tik šauna į galvą, o savo elgesį privalo tvarkyti, atsižvelgdami į tam tikrų taisyklių reikalavimus.
Tad patys pirmieji teisės aktai (jei tik juos galima taip pavadindi) buvo papročiai, pagal kuriuos senovės žmonės gyveno. Laikui bėgant nerašytinius papročius buvo imta užrašinėti, ir jie virto šiandieninės mūsų visuomenės įstatymais.
Teisinio papročio samprata yra diskusijų objektas. Daugelis autorių jas interpretuoja skirtingai: jei vieni autoriai papročio įtvirtinimą valstybės leidžiamuose teisės aktuose laiko vieninteliu būdu papročiui tapti teisiniu, tai kiti tai traktuoja jau nebe kaip paprotį ir atsieja paprotinę teisės formą nuo rašytinės. Teisinio papročio samprata yra dviejų kitų sampratų – papročio ir teisės – persidengimo laukas. Tai reiškia, kad teisinis paprotys turi turėti visus teisės ir papročio bruožus. Tačiau problema yra ta, kad visuotinai nesutariama dėl to, kas yra teisė, o ir papročio sąvoka taip pat nesiremia labai aiškia koncepcija.
Todėl svarbu panagrinėti tarptautinio papročio egzistavimo įrodymus, kurie leistų teigti, kad tarptautinis paprotys turi tarptautinės teisės šaltinio reikšmę.
Pagrindiniai autoriai, kurių darbais rėmiausi rašydama šį rašto darbą yra šie: Kūrys P., Požarskas M., Skruodis K.J., Vadapalas V., Vaišvila A. Taip pat kai kurie užsienio autoriai, tokie kaip Akehurst M., Malanczuk P.
Apie teisinį paprotį, kaip apie savarankišką teisės išraiškos formą, pradėta kalbėti tik XIX amžiaus pradžioje, nors „Teisinis paprotys yra seniausias, pirminis teisės šaltinis. Jis reiškia perėjimą nuo pradinių papročių taikymo ir visuomenės socialinės savireguliacijos prie teisinio reguliavimo. Be to, tai yra elgesio taisyklė, kuri, nuolat taikoma, per tam tikrą laiką tapo žmonių sąmonės ir elgesio dalimi ir ją priima tiek visuomenė, tiek valstybė. Kad paprotys būtų teisiškai įpareigojantis, jis turi atitikti tam tikrus kriterijus, būtent: laiko aplinkybės, visuotinumo, apibrėžtumo“ [6; p. 7].
„Paprastai papročio pripažinimas teisės išraiškos forma yra susijęs su kiekybiniu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!