Tarptautinėje teisėje atsakomybė suprantama kaip juridiniai padariniai, atsirandantys tarptautinės teisės subjektams pažeidus tarptautinius teisinius įsipareigojimus.
Tarptautinė teisinė atsakomybė yra ypač svarbi dėl to, kad ji yra būtina juridinė priemonė, užtikrinanti tarptautinės teisės normų laikymąsi. Tarptautinės teisės subjektų atsakomybė susijusi su griežtu tarptautinio teisėtumo laikymusi, kova dėl taikos išsaugojimo ir stiprinimo bei tarptautinio bendradarbiavimo užtikrinimo. Ši atsakomybė pasireiškia kaip atitinkamas tarptautinių santykių teisinio reguliavimo instrumentas ir stimuliuoja tarptautinės teisės stimuliavimą.
Teisės teorijoje egzistuoja dvi atsakomybės sąvokos sampratos: 1) retrospektyvine prasme 2) pozityvine prasme. Pirmąja prasme, atsakomybė suprantama kaip neigiamos pasekmės ar neigiamos poveikio priemonės asmeniui padariusiam pažeidimą. Čia pabrėžiama, kad atsakomybę gali taikyti tik specialios institucijos turinčios atitinkamą kompetenciją. Šios atsakomybės pagrindas yra teisės pažeidimas ir pažeidėjo kaltė. Antrąja prasme, atsakomybė gali būti traktuojama filosofine prasme, kaip pareiga ateičiai.
4) normos reglamentuojančios valstybių atsakomybę už žalą padarytą neteisėtais veiksmais (ši grupė atsirado nesenai).
Teigiama, kad tarptautinės atsakomybės pagrindas yra teisės pažeidimas, tačiau pažeidimas, kaip reiškinys turi savo sudėtį: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Taigi, reikia nustatyti, kad ši veika iš tikrųjų sudaro tarptautinės teisės pažeidimą, t.y. ar turi visus būtinus pažeidimo požymius. Pažeidėju (subjektas) gali būti valstybė, tarptautinė organizacija, fizinis asmuo, tačiau šis skirstymas yra labai abstraktus. Objektą turi sugoti tarptautinės teisės normos. Subjektyviąją pusę sunku analizuoti, ypač nustatant kaltę, nes kaltė – tai psichinis veikos santykis su pasekmėmis todėl sunkiai pritaikoma tokiam subjektui kaip valstybė. Tuo tarpu čia nesvarbus kaltės klausimas, svarbu, kad būtų priešinga veika tarptautinei teisei, bei tos veikos pasekmės ir tarp jų esantis priežastinis ryšys. Objektyvioji pusė - kaltė susiveda į padarytą žalą ir kaltus veiksmus, reikalaujama tiesioginio priežastinio ryšio. Tarptautinėje teisėje šių 4 požymių gali ir nebūti. Taikant valstybių tarptautinę atsakomybę neužtenka nustatyti vien tik tai, kad valstybė nesilaikė tam tikro tarptautinio įsipareigojimo, reikia, kad pažeidėju būtų valstybė, o ne privatūs asmenys.
Ilgą laiką atsakomybė, tarptautinėje teisėje vystėsi civilinės teisės...
Šį darbą sudaro 3212 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!