Darbo teisės sąvoka, jos atribojimas nuo gretutinių teisės šakų.
Darbo teisės normos reguliuoja visuomeninius santykius, atsirandančius dirbant arba glaudžiai susijusius su darbu.
Darbas - socialinė ekonominė sąvoka, apibūdinama kaip tam tikru laikotarpiu reikalinga, tinkama ir tikslinga žmogaus veikla: tai ne tik fiziologinių. biologinių žmogaus gebėjimų panaudojimas, tai ir intelektinė veikla.
DT reguliuoja santykius tarp žmonių, kurie realizuoja fizinius, protinius, intelektualinius sugėbėjimus.
3) darbo priemonės.
Darbo objektas ir priemonės yra ne tik būtini darbo proceso elementai, bet ir tam tikros nuosavybės formos objektas; todėl yra glaudus darbo santykių ir turtinių santykių ryšys, nes žmonės darbo procese sueina į santykius ne tik tarp savęs, bet ir su darbo objektų ir priemonių savininkais.
Darbo teisė susiformavo vėlai, ilgai juos reguliavo civilinės ir komercinės teisės normos. Tik 20 a., atsiradus gausiam gyventojų sluoksniui, kuris neturėjo gamybos priemonių ir kurio pragyvenimo šaltinis buvo darbas realizavimas. Bendrieji civiliniai įstatymai, negalėjo patenkinti naujosios visuomenės poreikių, nes darbo jėga yra labai savita prekė - ji neatskiriama nuo žmogaus asmenybės. Iš esmės DT pradėjo formuotis po II pasaulinio karo. Teisinis stimulas tam buvo – 1944m. Filadelfijoje įvykęs TDO kongresas deklaracijoje suformulavęs pagr. mintį “darbo jėga nėra prekė”. Politinis stimulas – II pasaulinio karo pabaiga reiškė demokratijos pergalę ne tik prieš fašizmą, bet demokratijos pergalę apskritai – Vokietijos, Italijos Konstitucijose randame, kad jos yra “demokratinės, socialinės, teisinės valstybės. Ekonominis stimulas – atstatyti Europos ekonomiką.
Darbo teisės šakos pagrindinis uždavinys - nustatyti tokias darbo jėgos panaudojimo sąlygas, kurios užtikrintų normalų socialinį darbuotojų ir darbdavių bendradarbiavimą, darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygas.
Darbo teisė - teisės šaka, kuri reguliuoja siaurai suprantamus visuomeninius darbo santykius ir glaudžiai su jais susijusius kitus visuomeninius santykius. Teisė domina ne santykis su procese dalyvaujančiu objektu, o santykis su kitais žmonėmis, dalyvaujančiais procese.
Darbo teisė yra teisės šaka, reguliuojanti visuomeninius darbo ir tarnybos santykius bei glaudžiai su jais susijusius, aptarnaujančius ir sudarančius jiems sąlygas normaliai funkcionuoti.
Darbo teisės...

Artėjant vasarai, darbdaviai neretai sprendžia problemas, susijusias su darbuotojų trūkumu. To priežastis – dauguma darbuotojų, išreikšdami norą pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, dažniausiai nurodo, kad pailsėti nori šiltuoju metų laiku, jog galėtų atostogas suderinti su darbu kaime, sode, pasirinkti aktyvų poilsį gamtoje ar turistines keliones į kitas šalis. Darbdavys būna priverstas ieškoti būdų, kaip pavaduoti darbuotojus, pasinaudojusius teise į kasmetines atostogas. Dar viena priežastis, dalį darbdavių verčianti sukti galvą dėl naujų darbuotojų vasarą, - veiklos sezoniškumas. Turint omenyje, kad vasarą darbo rinka pasipildo naujais darbo ieškančiais asmenimis – moksleiviais, neretai įmonės į darbą priima nepilnamečius. Nors tai puikus sprendimas tiek įmonėms, tiek darbo ieškančiam jaunimui, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog teisės aktai darbo santykiams, kurių dalyviai yra nepilnamečiai asmenys, kelia daugiau reikalavimų nei įdarbinant pilnamečius asmenis.
Temos pasirinkimo motyvą lėmė priežastis, jog mane sudomino darbo tema, atsirado galimybė praturtinti darbo teisės srityje, susijusioje, mano manymu, su vis aktualesne tampančia tema – nepilnamečių įdarbinimas.
1. Išanalizuoti darbo teisės Lietuvoje bendruosius nuostatus.
2. Išanalizuoti nepilnamečių įdarbinimo Lietuvoje pagrindinius aspektus.
3. Išanalizuoti vieno iš daugelio nepilnamečių darbo pažeidimų tyrimo aspektus.
Šio darbo objektas – nepilnamečių įdarbinimo pagrindai. Nustatant objektą, tyrimas bus nukreiptas į mokslinę ir norminę literatūrą bei į praktinius aspektus, susijusius su nepilnamečių darbo ypatumais Lietuvoje.
Metodai. Remiantis moksline ir normine literatūra, informacijos (duomenų) surinkimo metodu atliktos darbo teisės Lietuvoje bendrųjų nuostatų bei nepilnamečių įdarbinimo Lietuvoje pagrindinių aspektų analizės. Ir remiantis normine literatūrą bei Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo praktika atlikta vieno iš daugelio nepilnamečių darbo pažeidimų tyrimo aspektų analizė.
Informacijos šaltinių apžvalga. Siekiant kursinio darbo tikslo, teko nagrinėti labai daug šaltinių, daugiausia dėmesio skyriau pagrindiniai mokslinei, norminei literatūrai ir praktiniams aspektams, susijusiems su nepilnamečių darbo ypatumais, bei kitiems su tuo susijusiems šaltiniams. Surinkus ir išnagrinėjus reikiamus šaltinius nesunkiai pavyko atlikti analizę. Ji bus pradedama įvadinę dalimi, tęsiama dėstomąją, baigiama tiriamąją, išvedant pagrindines išvadas.
I. DARBO TEISĖS LIETUVOJE...

Dabar egzistuojančiose demokratinėse valstybėse valdžios valia išreiškiama ir įteisinama norminiuose teisės aktuose – parlamentų priimamuose įstatymuose ir kt. Jie laikomi svarbesniais už kitas teisės formas. Norminio teisės akto reikšmė ir juridinė (teisės šaltinio) galia taip pat pripažįstama normatyvinio (įpareigojančio) turinio sutartims.
Lietuvos Respublikos pagrindinis teisės šaltinis yra įstatymas.
Darbo tikslas – išsiaiškinti ir išanalizuoti kas yra teisės aktai bei kokios teisės aktų rūšys, bei išnagrinėti darbo sutarties nutraukimo aplinkybes darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės darbo aplinkoje teoriškai ir praktiškai.
4. išanalizuoti darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės priežastis.
5. išnagrinėti DK normų taikymą teismų praktikoje konkrečiu atveju.
Darbo metodas – teisės teorijos ir praktikos literatūros analizė.
1. TEISĖS TEORIJA
1. 1. Pagrindinės teisės aktų rūšys ir jų skirtumai
Teisės aktas – tai tautos, valstybės institucijų, pareigūnų ar pavienių asmenų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame yra suformuluotos teisės normos. Kitaip teisės aktą apibrėžia 1995 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas Nr. I-872, kur sakoma: „Teisės aktas šiame įstatyme – tai įgaliotos valstybės institucijos arba referendumu priimtas aktas, kuriame nustatomos, keičiamos ar naikinamos teisės normos“ (Alfonsas VAIŠVILA, 2004).
Pagrindinės teisės aktų rūšys yra tokios:
1. bendrųjų teisės normų aktas,
2. individualiųjų teisės normų aktai,
3. interpretuotų teisės normų aktai.
Bendrųjų teisės normų aktas – tai kompetetingų valstybės institucijų(teisėkūros subjektų) specialia tvarka išleistas oficialus rašytinis dokumentas, kurio turinį sudaro teisės normos, skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam teisės subjektų skaičiui.
Bendrųjų teisės normų aktų pakirtis centralizuotai reguliuoti įvairius santykius, greitai reaguoti į besikeičiančius socialinės plėtros ir žmogaus teisių apsaugos poreikius.
Individualių teisės normų aktai – tai aktai formuluojantys vienkartinę, nors laiko atžvilgiu ir tęstinę elgesio taisyklę, skiriamą konkretiems asmenims arba konkrečioms situacijoms. Jie gali būti ir savarankišką elgesio taisyklę formuojantys aktai ir teisės taikymo aktai.
Savarankišką elgesio taisyklę formuluojančių individualių teisės normų aktų forma gali būti įstatymai, Seimo, Vyriausybės nutarimai, pilieči testamentai, civiliniai sandoriai,...

• DARBO TEISĖS SAMPRATA-tai visuma teisės normų, reguliuojančių darbo santykius, tarp darbdavio ir darbuotojo.
1. Tai teisės normos kurios reguliuoja bendruosius DT klausimus.
3. Tai teisės normos kurios reguliuoja individualius darbo santykius.
• PRINCIPAI:
1. laisvė pasirinkti darbą;
2. visapusiška sauga darbe;
3. teisingas apmokėjimas už darbą;
4. dirbančių moterų apsauga;
5. teisinė vaikų ir paauglių apsauga;
6. teisė sudaryti kolektyvines sutartis;
7. darbo teisinių santykių stabilumas.
8. ir kita...
2.DT ŠALTINIAI:
1. LR konstitucija priimta 1992-10-22;
2. LR tarptautinės sutartys;
3. Darbo Kodeksas 2003-01-01
4. kiti įstatymai (seimas)
5. LR Vyriausybės nutarimai (įsigalioja kitą dieną nuo paskelbimo VŽ)
6. Kitų institucijų priimti teisės aktai:
6.1 socialinės apsaugos ir darbo ministro
6.2 LR Vyriausiojo darbo inspek.aktai ir t.t
7. Kolektyvinių sutarčių normatyvinės nuostatos;
8. Teisminis precedentas (teismų praktika)
9. Įmonės lokaliniai aktai, vidaus darbo tvarkos taisyklės, vadovų įsakymai ir tt
4. (DK 13-17)
• DARBO TESĖS SUBJEKTAS:
1. Darbdavys;
2. Darbuotojas;
3. Darbo kolektyvas.
◦ DARBDAVYS-įmonė, įstaiga, organizacija, turinti darbinį teisnumą ir veiksnumą.
◦ DARBUOTOJAS- gali būti nuolatinis LR gyventojas sulaukęs 16m.
1. Negalima sudaryti darbo sutarties su jaunesniais kaip 18m., jei darbas kenksmingose sąlygose ar susijęs su materialinių vertybių apskaita bei saugojimu.
2. Įstatymai leidžia priimti į darbą ir nuo 14 iki 16m. tiems darbams kurie yra išvardinti Vyriausybės nutarime.(Sudarant su jais darbo sutartis būtina pareikalauti vieno iš tėvų, mokymo įstaigos vadovo ir gydančio gydytojo raštiško sutikimo ir apie tai per 3 dienas pranešti Valst.Darbo inspekc.taip pat perkeliant bei atleidžiant.
• DARBUOTOJŲ KOLEKTYVAS-sudaro visi darbuotojai, darbo santykiais susiję su darbdaviu.
5. (DK 18-24)
• DT SUBJEKTŲ ATSTOVAVIMO PAGRINDAI-
1. gali būti atstovaujami esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams.
2. Atstovaujant kolektyviniams darbo santykiams, atsiranda be atskiro darbuotojo valios išreiškimo, prisiimti bendri įsipareigojimai yra privalomi visiems darbuotojams.
◦ DARBUOTOJŲ ATSTOVAIS-gali būti profesinės sąjungos, jei įmonėje nėra, tada darbo taryba išrinkta visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime.
Darbuotojų ir darbdavių interesams negali atstovauti tas pats atstovas.
• DARBDAVIŲ ATSTOVAIS- gali būti administracija (vadovas) arba vadovas dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui.
• DARBUOTOJŲ ATSTOVŲ TEISĖS IR PAREIGOS:
1....

• Asmens sveikatos priežiūros darbotojų darbas
• Padagogu darbas
• Inkasatorių, apsaugos darbuotoju ar budėtoju, saugančius pastatus, patalpas ar kitus objektu,
darbas
5 Darbotojų atstovu nėra laikomas:
• Darbo taryba
• Profesine sąjunga
• Darbuotoju kolektyvas
6 Įrengiant darbo vietas turi būti įvertinta:
• Darbuotojo fizinės galimybės
• Darbuotojo žalingi įpročiai
• Darbuotojo priklausymas profsąjungoms
7 Nelaimingi atsitikimai darbe ir...

Darbo santykių reglamentavimas Darbo įstatymų kodeksu (1972), o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990) ir atskiras darbo santykių sritis reglamentuojančiais teisės aktais pasirodė nepakankamas atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir teisinėje sistemoje įvykusius pokyčius. Todėl 2002 metais Seimo priimtame Darbo kodekse buvo iš esmės naujai reglamentuoti darbo santykiai. Nuotolinių studijų „Darbo teisės“ medžiagoje pirmiausia stengiamasi atskleisti pagrindinius darbo santykių reglamentavimo pagrindus, nes jų suvokimas yra labai svarbus aiškinantis konkrečių darbo teisės institutų (darbo sutarties, darbo ir poilsio laiko, darbo užmokesčio ir kt.) esmę.
Mokymosi medžiagą sudaro 3 dalys. Pirmoje dalyje išdėstyti darbo teisės dalykas, metodas, sistema, darbo teisės principai, šaltiniai, atskleidžiama darbo teisinių santykių sistema. Antra dalis skirta kolektyviniams darbo santykiams: socialinės partnerystės, kolektyvinės sutarties bei kolektyvinių darbo ginčų analizei. Trečia dalis apima individualius darbo santykius. Joje aptariami įdarbinimo teisiniai santykiai, darbo sutartis, darbo ir poilsio laikas, darbo užmokestis, garantijos ir kompensacijos, darbo drausmė ir atsakomybė, materialinė darbo sutarties šalių atsakomybė, darbuotojų sauga ir sveikata, darbo ginčai, darbo įstatymų laikymosi priežiūra ir kontrolė. Atskiruose skyriuose analizuojama Europos Sąjungos ir tarptautinė darbo teisė.
Ši medžiaga padės studijuojantiems darbo teisės kursą įsigilinti ir suvokti darbo teisės esmę ir prasmę, analizuoti ir vertinti darbo teisės reglamentuojamus santykius, atskirti juos nuo kitų teisinių santykių, geriau įsigilinti ir suvokti nacionalinės darbo teisės reformos esmę ir suvokti darbo teisės modernizavimo poreikį XXI amžiuje.
Medžiaga skiriama nuotolinių studijų aukštųjų universitetinių ir neuniversitetinių mokyklų studijų programų - teisės, vadybos, viešojo administravimo, socialinės politikos ir kt.- studentams.
Įvairias visuomeninių santykių sritis reglamentuoja skirtingos teisės šakos. Apibūdinti vieną ar kitą teisės sistemos šaką galima išskiriant visuomeninių santykių sritį, kuri konkrečiai šakai sudaro reguliavimo dalyką.
Visuomeninių darbo santykių pobūdį lemia joje viešpataujantis nuosavybės tipas, nes gamybinių santykių pagrindą sudaro gamybos priemonių nuosavybės santykiai.
Darbo santykiai kartu su ekonomine ir politine sistemomis yra sudėtinė visuomeninių santykių dalis. Nė viena iš šių sistemų nefunkcionuoja izoliuotai. Ekonominiai poreikiai teisiškai įforminami tik po to,...

Verslo teisė – vienas iš studijų programos dalykų, kurio tikslas supažindinti studentus su Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais, reglamentuojančiais įmonių veiklą, išmokti atriboti verslo teisę nuo kitų teisės šakų, susipažinti su įstatymais, reglamentuojančiais įmonių steigimą, reorganizavimą, bankroto procedūrą.
Dalyke nagrinėjami LR Akcinių bendrovių, Bankroto, Konkurencijos, Prekių ženklų Vartotojų teisių gynimo, Reklamos, Draudimo įstatymai, susipažįstama su pagrindinėmis sąvokomis, reikalavimais keliamais sutartims ir tarptautiniams kontraktams.
Studentai taip pat pagilins savo žinias apie sutarčių sudarymą, sužinos kokiems sandoriams sudaryti reikalinga notarinė forma, kas yra atstovavimas, jam būdingi požymiai, kuo svarbus įgaliojimas. Kaip žinia, valstybė gali daryti ir daro įtaką tiek šalies ūkiui, tiek ir privačių įmonių vadovų priimamiems sprendimams. Viena iš tokio poveikio priemonių ir yra teisinis reguliavimas, todėl studentams taip svarbu susipažinti su įstatymine Lietuvos Respublikos baze, reglamentuojančia įmonių veiklą.
• Žinoti, kuo verslo teisė išsiskiria iš kitų teisės šakų, suprasti jos reikšmę verslui, žinoti, kas gali būti verslo teisės subjektais.
Verslo teisė – tai sistema teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, atsirandančius iš fizinių ir juridinių asmenų veiklos, kuria siekiama gauti pajamų ir pelno. Verslo teisė – civilinės teisės pošakis, tokia vyraujanti Lietuvos teisininkų nuomonė.
Dalykas – tai tai turtiniai ir neturtiniai santykiai, kylantys iš įmonių ir fizinių asmenų veiklos, kuria siekiama gauti pajamų ir pelno.
Metodas – tai sistema teisės priemonių ir būdų, kuriais verslo teisė veikia reguliuojamus visuomeninius santykius.
Šaltiniai:
• Konstitucija,
• LR įstatymai,
• Poįstatyminiai aktai – Vyriausybės nutarimai, išaiškinimai, komentarai,
• Tarptautinės teisės aktai,
• Paprotinė teisė,
• Teisminiai precedentai.
Verslo teisei būdingi požymiai, panašūs kaip ir civilinėje teisėje:
1. Verslo teisės subjektų lygybė.
2. Dispozytiviškumas. Pasirinkimo teisė įstatymo numatytose ribose.
3. Dalyvių iniciatyva formuojant santykius.
4. Ieškininė pažeistų ar ginčijamų teisių lygybė.
5. Turtinė pažeidėjo atsakomybė.
6. Specifinis požymis – draudimas verstis tam tikromis valstybės nustatytų veiklų rūšimis, negavus tam leidimo.
7. Valstybės nustatytas verslo subjektų registravimas.
8. Privalomumas mokėti valstybės nustatytus mokečius.
Literatūra:
1.Z. Gineitienė, D. Korsakaitė, Verslas.- 2003., Rosma.
2.LR Akcinių bendrovių įstatymas.- 2000-07-13, Nr. VIII-1835.
Klausimai savikontrolei: 1. Kas yra...

Teisiniai santykiai, taip pat tiksliai kaip ir valstybės forma, negali būti suprasti nei iš jų pačių, nei iš vadinamosios žmonijos dvasios plėtros; atvirkščiai – jie glūdi materialiuosiuose gyvenimo santykiuose. Kiekviena gamybos forma lemia jai būdingus teisinius santykius, valdymo formas ir t. t. Visuomenė remiasi ne įstatymais. Tai - teisininkų fantazija. Atvirkščiai, įstatymas turi remtis visuomene, jis turi būti išraiška iš gamybos būdo išplaukiančių bendrų interesų ir poreikių ir būti pavienio individo savivalės priešybė. Iš tiesų reikia neturėti jokių istorinių žinių, kad nežinotum to fakto, jog visais laikais, valstybės buvo priverstos paklusti ekonominėms sąlygoms ir niekada negalėjo prirašyti joms savo įstatymų.
1. DARBO TEISĖS ŠALTINIŲ SĄVOKA
Teisės šaltiniai yra teisės kuriamosios veiklos rezultatų – teisės normų – išraiškos formos. Tai valstybės organų arba (įstatymų numatytais atvejais) kitų darbo teisės subjektų sprendimų dėl naujų teisės normų išleidimo arba galiojančių pakeitimo ar panaikinimo įforminimo būdai.
Darbo teisės šaltiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Europos Sąjungos teisės norminiai aktai, įstatymai, kiti valstybės organų leidžiami norminiai aktai, kitų darbo teisės subjektų priimti norminiai aktai, kurie dažnai vadinami darbo įstatymais. Ši sąvoka nepainiotina su darbo įstatymais tiesiogine prasme.
Darbo teisės šaltinių turinys, teisinė galia ir teisinio reguliavimo dalykas yra labai įvairūs, todėl juos galima suklasifikuoti tam tikrais pagrindais. Teoriniu ir praktiniu požiūriu tikslingiausia būtų darbo teisės šaltinius klasifikuoti pagal teisinę galią (įstatymai ir įstatymų įgyvendinamieji (poįstatyminiai aktai) bei pagal teisės šaltiniuose įtvirtintų teisės normų bendrumą ir diferenciacijos laipsnį (bendrieji ir specialieji).
Ypač reikšmingas darbo teisės šaltinių skirstymas į įstatymus ir įstatymų įgyvendinamuosius (poįstatyminius) aktus. DK 4 straipsnis pirmą kartą aiškiai apibrėžė įstatymų ir jų įgyvendinamųjų aktų reguliavimo sritis. Tai yra labai svarbi darbo santykių teisėtumo ir darbuotojų darbo teisių garantija.
Įstatymai yra pagrindinis darbo teisės šaltinis. Tai aukščiausios valstybinės valdžios organo – Seimo priimti norminiai aktai, turintys didžiausią teisinę galią. Pagal DK...

Tačiau priimant pirminius teisės aktus jo kompetencija buvo plečiama. Teisės aktų leidyba taip pat jo kompetencijoje. Jis taip pat atleidžia ir skiria Europos Komisijos pirmininką. Priežiūros, biudžetinė funkcija.
Komisija perduoda teisės akto projektą Parlamentui, tam, kad jis pareikštų savo nuomonę dėl šio teisės akto. Jo nuomonė nėra privaloma tarybai. Bet neatsiklausus parlamento būtų pažeista nustatyta procedūra.
Kita svarbesnė parlamento funkcija- bendradarbiavimo procedūra dėl teisės aktų priėmimo.
Komisija teikia siūlymo dėl teisės akto, Taryba prašo parlamento nuomonės, o ją gavus, Tarybą priima bendrą sprendimą, o tuomet vėl teikiamas projektas Parlamentui, o šis per 3 mėn. arba pritaria arba ne, ar siūlo pakeisti. Grąžinus taryba vėl svarsto Projektą. Jai pritariama tai kvalifikuota balsų dauguma. Jei Parlamentas siūlo pakeisti/nepritaria teisės akto projektui Taryba šį teisės aktą gali priimti vienbalsiai.. Svarbu – bendro sprendimo procedūra analogiška bendradarbiavimo procedūrai.
Taryba
Teisės aktų priėmimo procese taryba – pagrindinė institucija. Ji turi sprendžiamąją galią antrinių teisės aktų priėmimo procese. Tarybą sudaro valstybių narių atstovai – po 1. Atstovais džn. Būna ministrai arba ministro lygio, kitaip jie neturėtų balsavimo teisės.
Taryba vykdo EB ekonominius Sprendimus, gali įgalioti Komisiją įgyvendinti sprendimus. Taryba gali priimti sprendimus tik r\esant parlamento ir Komisijos nuomonei. Tarybos sudėtis nėra pastovi. Tai priklauso nuo sprendžiamo klausimo, nuo srities, temos.
Taryba – nenuolatinis organas. Ji renkasi vieną du kartus per mėnesį. Didžiąją dalį Tarybos darbo atlieka Nuolatiniai atstovai.
Taryba teisės aktų leidime dalyvauja tik priimant sprendimus, kurie gali būti priimami kvalifikuota balsų dauguma, vienbalsiai arba paprasta balsų dauguma.
Komisija
Ji susideda iš nepriklausomų tarnautojų. Ją sudaro 20 narių. Kiekviena valstybė turi po vieną narį, o didžiosios po 2. tai vadovaujantys darbuotojai, o aparatą sudaro apie 19.000. .
Komisija turi plačius įgaliojimu teisės aktų leidyboje: iniciatyvos teisė. Ji teikia pasiūlymus, bet ir toliau bendradarbiauja bendradarbiavimo ir bendro sprendimo priėmimo procese, teikia išvadas. Ji gali ir savarankiškai priimti teisės...

Mokiniai turi teisę sužinoti, kokios mokyklos veikia, kokias švietimo programas jos teikia, kokias mokymo formas galima pasirinkti.
• Teisė mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius, gauti geros kokybės ugdymą.
• Teisė į nešališką mokymosi pasiekimų įvertinimą. Mokiniai turi žinoti, pagal kokius kriterijus ir kaip vertinami jų pasiekimai mokykloje.
• Teisė gauti švietimo pagalbą: psichologinę, specialiąją pedagoginę, socialinę pedagoginę, švietimo informacinę pagalbą, tai pat profesinio orientavimo specialistų patarimus, kokią profesiją pasirinkti.
• Teisė mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje. Mokymosi krūvis ir aplinka turi atitikti higienos reikalavimus.
• Pareiga mokytis.
• Pareiga laikytis sutartyje su mokykla nustatytų sąlygų, mokyklos vidaus tvarkos dokumentuose apibrėžtų reikalavimų, mokinio elgesio normų.
• Pareiga gerbti mokytojus, kitus mokyklos darbuotojus ir bendruomenės narius, nepažeisti kitų asmenų teisių.
Mokinių mokymosi pareigos
• Nuolat lankyti mokyklą, laikytis sudarytos mokymo sutarties sąlygų, mokyklos vidaus tvarką reglamentuojančių dokumentų reikalavimų.
• Nevėluoti į mokyklą, be pateisinamos priežasties nepraleisti pamokų.
• Tausoti vadovėlius, kitas knygas, mokymo priemones ir kitą mokyklos inventorių. Už pamestas knygas atlyginti mokyklos...