Kalbant apie nuosavybę Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, mano manymu, reikėtų vadovautis Konstitucijos 6 straipsnio pirmosios dalies nuostata, kad „Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas". Konstitucinis Teismas 1995 m. sausio 24 d. nutarime pabrėžė, kad „Konstitucijos vieningumas pirmiausia reiškia tai, kad konstitucinės nuostatos yra susijusios ne tik formaliai, pagal Konstitucijos normų išdėstymo struktūrą, bet ir pagal jų turinį.
Nuosavybė pirmiausia yra ekonominė kategorija. Kiekvienoje žmonijos raidos epochoje, kiekvienos visuomeninės santvarkos valstybėje pagrindiniai visuomeniniai santykiai yra nuosavybės santykiai.
Teisės paskirtis yra lyg ir antrinė - suteikti nuosavybei atitinkamas teisines formas. Nuo seno gyvuoja požiūris, kad apskritai visa atitinkamoje visuomenėje galiojanti teisės sistema siekia apsaugoti ir stiprinti tam tikrą nuosavybės modelį - visuomenės ūkinės santvarkos pagrindą. Konstitucijos l straipsnyje įtvirtinta: „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika", o jos preambulėje įrašytas lietuvių tautos siekis sukurti atvirą, teisingą, darnią pilietinę visuomenę ir teisinę valstybę.
Demokratijos kūrėjas ir garantas yra žmogus. Kad galėtų šią misiją atlikti, jam turi būti garantuojamas laisvo žmogaus statusas. Todėl ypač su, kad mūsų Konstitucijos skirsnyje „Žmogus ir valstybė" pabrėžia prigimtinė žmogaus teisių ir laisvių kilmė, pripažįstamas šių teisių ir laisvių, tarp jų - ir nuosavybės, neliečiamumas. Pagrindinių žmonių teisių ir laisvių garantija yra svarbiausias teisinės valstybės tikslas.
J.Lokas paprastai vadinamas šiuolaikinio liberalizmo bei konstitucionalizmo idėjos pirmtakių. Jo politinės teorijos išeities taškas – tai neliečiamos prigimtinės žmogaus teisės. Lokas, kaip ir jo pirmtakas Thomas Hobbesas, atmeta iki tol vyravusius mistinius, paternalistinius bei teologinius politinės santvarkos aiškinimus ir konstruoja modernią racionalistinę politinę filosofiją.
J.Loko prigimtinės būklės veikėjai, tai yra tokios būklės kai jie kuria visuomenine sutarti, arba teisė, nėra “giminė”, “gentis” ar “tauta”, jie yra konkretūs žmones individai. Šie individai yra savarankiškos, racionaliai, veikiančios būtybės: jie turi savo protą, savo interesus ir jie jau turi ar įgyja tam tikras teises ir pareigas vienas kito atžvilgiu. Visos jos koncentruojasi aplink nuosavybės sąvoką, kuri apima teises į “savo paties asmenį“...
Šį darbą sudaro 4334 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!