Pagrindinės teisės sampratos

Laikotarpis: XVII – XVIII a. Prancūzijoje ir po II-ojo Pasaulinio karo.
Atstovai: Dž.Lokas, Ž.Ž.Ruso (XVIII a.); Š.Monteskjė, R.Stammleris (XIX a.).
◦ faktiškai galiojanti teisė.
• Teisę supranta kaip taisykles, kurios nėra tikslingas žmonių veiklos rezultatas, kurios galioja nepriklausomai nuo pozityviosios.
• Pagal šią sampratą, vertybės, kurias turi įtvirtinti įstatymai, sudaro pozityviosios teisės vertinimo ir galiojimo pagrindą.
• Šios doktrinos gali būti:
• absoliutinės ir reliatyvios, priklausomai nuo to, ar vertybes laiko nekintančiomis, ar kintančiomis, susiejant jas su tam tikrom kultūrom;
• materialinės ir procedūrinės, priklausomai nuo to, ar tiria pačias vertybes, ar tų vertybių įtvirtinimo ir gyvumo procedūras;
• natūralistinės ir antinatūralistinės, priklausomai nuo to, ar teisės esme laikomos racionaliai pažįstamos vertybės slypinčios gamtoje, ar žmonių santykiuose, ar teisės šaltinis kildinamas iš kažkokios antgamtinės būtybės, leidžiančios pažinti jos valią.
• PRIGIMTINĖ TEISĖ ATEINA TAM, KAD SUGRĄŽINTŲ POZITYVIĄJĄ Į MORALĖS VAGĄ IR ŠITAIP PRIMINTŲ POZITYVIAJAI TEISEI AUTENTIŠKĄ PASKIRTĮ.
II. Sociologinė teisės samprata
Laikotarpis: XIX a. pab. – XX a.
Atstovai: E. Ėrlichas, Ženi.
Idėjos:
• Tiria gyvąją, tiesiogiai taikomą ir funkcionuojančią teisę ir jos mechanizmą.
• Žinoma vadinamoji “laisvosios” (gyvosios) teisės mokykla. Ši mokykla priešpastato “gyvąją” teisę formaliajai teisei.
• Pagal “laisvosios” teisės mokyklą, gyvąją teisę kuria įvairiausi susivienijimai, kiekvienas fabrikas, bankas ir kt. turi savo teisę.
• Valstybiniai nurodymai sudaro tik nedidelę teisės dalį, todėl teismai neturėtų taikyti įstatymų, jei jie pasenę, o ginčus turėtų spręsti remdamiesi “gyvąja teise”.
• Daroma išvada, kad tikroji įstatymų, vertė yra ne patys įstatymai, o jų įgyvendinimas.
• Teisė – tai faktiniai žmonių santykiai, susiklostę realiame gyvenime.
• Teisė – tai kartu ir teisėjų sprendimai, priimti realiai fiksuojant susiformavusią praktikoje elgesio taisyklę ir remiantis vyraujančią teisingumo samprata.
• Labiausiai ši pažiūra paplito JAV ir įgijo savo loginės jurisprudencijos pavadinimą. Tokia teisės samprata susilieja su filosofiniu pragmatizmu (teisinga tai, kas naudinga).
III. Pozityvistinė teisės samprata
Laikotarpis: susiformavo XVIII a.
Atstovai: J. Austinas, H. L. A. Hartas, R. Iheringas, G. Jellinekas, K. M. Bergbohmas.
Idėjos:
• Teisė – tai valstybės sukurtų normų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!