Paauglystė – nelengvas žmogaus gyvenimo laikotarpis, nes tuomet formuojasi jauno žmogaus mąstymas, vyksta staigūs kūno pokyčiai. Būtent šiuo laikotarpiu jauni žmonės renkasi tolesnį gyvenimo kelią, sprendžia gyvenimo prasmės klausimą, susiduria su krizėmis ir įvairiais sunkumais, stresais.
Neformalus vaikų švietimas apibrėžtas 2005 – ųjų gruodį švietimo ir mokslo ministro patvirtintoje Vaikų neformaliojo švietimo koncepcijoje1. Jis „išaugo“ iš popamokinės veiklos ar papildomo ugdymo, kurio tikslas buvo ne asmenybės ugdymas, pasitelkiant vaikams įdomią veiklą (muziką, sportą ir pan.), kaip priemonę, o pačios „įdomios veiklos“ rezultatų gerinimas.
Kiekviename amžiaus tarpsnyje savarankiškumo sąvoka apima vis kitus dalykus. Jaunuoliams - nuteikti komandą, priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už save ir už visą komandą. Šių asmenybės savybių (kompetencijų) ugdymas – neformaliojo vaikų ir jaunimo švietimo tikslas ir esmė.
Neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais. Išskirtinė ugdymo reikšmė yra brandinant žmogų, todėl visose šalyse tam skiriamas toks didelis dėmesys. Mūsų šalyje ši sistema nuolat pertvarkoma. Nesibaigiantys ieškojimai ne tik pabrėžia susirūpinimą, bet ir parodo, kad ja dar esame nepatenkinti; mūsų šalies švietimo sistema dar iki galo neatlieka išskirtinio vaidmens ugdant žmogų svarbiausiu jo vystymosi tarpsniu – bręstant.
Dabartinė paauglių užimtumo problema yra labai aktuali Lietuvoje. Kintant vertybinėms nuostatoms, dėmesys ir parama vaikų socializacijai ženkliai sumažėjo. Iš anksčiau veikusių daugiau kaip 300 vaikų laisvalaikio institucijų, kurių programose dalyvavo dauguma moksleiviško amžiaus vaikų, šiandien šalyje turime 62 papildomojo ugdymo centrus, kuriuose dėl nepakankamo finansavimo užimta tik per 200000 vaikų. Dar 1989 m. buvo daugiau kaip 200 stacionarinių vaikų poilsio stovyklų, kuriose kiekvieną vasarą, naudodamiesi ženkliomis nuolaidomis, poilsiaudavo daugiau nei 300000 vaikų. Daug vaikų nesimoko ir nedirba, valkatauja bei elgetauja gatvėse, kitose vietose, neretai jie įtraukiami į nusikalstamą veiklą, girtavimą, prostituciją. Per pastaruosius metus beveik du kartus (1,9) šalyje išaugo nepilnamečių nusikalstamumas. Apskritai, nusikalstamumas - tai pirmiausia jaunimo problema: apie pusę nusikaltimus padariusių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!