Atvejo analizė. Smurtas artimoje aplinkoje

1. Atvejo aprašymas.
įregistravę santuoką, augina tris vaikus. Vienas vaikas yra nesantuokinis, jis iš tėvo gauna išlaikymą.
psichologinį smurtą (gąsdinami).
2. Teorinė socialinės problemos apžvalga.
prievarta, galinti pasireikšti įvairiomis formomis. Smurtas artimoje aplinkoje skirstomas į fizinį,
psichologinį, seksualinį ir ekonominį. Šios prievartos tikslas – įbauginti ir kontroliuoti artimais ryšiais
susijusį asmenį. Kontroliuojant siekiama, kad asmuo taptų pavaldus ir priklausomas: jis atribojamas
nuo paramą galinčių suteikti žmonių, atimami ištekliai ir kitos priemonės, galinčios užtikrinti
nepriklausomybę ir gebėjimą ištrūkti iš smurtinių santykių.
Dažniausiai sutinkamų fizinio ir psichologinio smurto formų pavyzdžiai:
Analizuojamo atvejo metu, buvo gauta informacija apie šeimoje naudojamą smurtą
išgertuvių metu. Taip pat tėvai naudoja psichologinį ir galimai fizinį smurtą prieš šeimoje augančius
nepilnamečius vaikus. Fizinis smurtas tai veiksmas, kuriuo siekiama sukelti skausmą ir (arba)
sužaloti kitą asmenį. Kaip ir kitų smurto formų atveju, pagrindinis tikslas yra ne tik sukelti fizinį
Fizinis smurtas Psichologinis smurtas
• Daiktų į asmenį
mėtymas
• Tampymas už plaukų
• Stumdymas
• Mušimas ir
spardymas
• Fizinis žalojimas
• t.t.
• Pravardžiavimas
• Bendravimo su kitais asmenimis, pvz., draugais, šeimos
nariais, ribojimas
• Mėginimas supriešinti su vaikais
• Grasinamai pakenkti nukentėjusiajai svarbiems
žmonėms
• Augintinių kankinimas.
• t.t.
2
skausmą, bet ir apriboti kito asmens apsisprendimo laisvę. Fiziniu smurtu siunčiama aiški žinutė
nukentėjusiam asmeniui: „Galiu tau daryti tai, ko nenori.“ Tokiu smurtu išryškinami socialinės galios
skirtumai arba siekiama prievarta patenkinti konkrečius smurtautojo poreikius. Psichologinis smurtas
apima izoliavimą, pajuokimą, žeminimą, pravardžiavimą, kontroliavimą. Tai gali būti grasinamieji
veiksmai (be fizinio ar žodinio smurto elementų), kai primenami ankstesnio smurto epizodai arba
asmuo sąmoningai ignoruojamas ar neprižiūrimas. Dažnai manoma, kad žodžiai nežeidžia.
Verbalinius išpuolius dažnai mokoma ignoruoti. Tačiau, kai jie tampa reguliarūs ir sąmoningai
nukreipiami į žmogui jautrius klausimus, šiuos išpuolius tikslinga vertinti kaip psichologinį arba
žodinį smurtą. Smurtautojas ypač stengiasi užgauti žodžiais ir tonu. Užgauliojimai apima žeminimą
(privačiai ar prieš kitus), šaipymąsi, keiksmažodžių vartojimą, blogų dalykų kitam apie jo artimus
žmones (šeimos narius, draugus) sakymą, grasinimus panaudoti įvairias smurto formas prieš auką
arba prieš jai brangius žmones. Psichologinis smurtas gali būti susijęs su nukentėjusio asmens
aplinka, pavyzdžiui, religija, kultūra, kalba, (numanoma) lytine orientacija...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!