Organiniai junginiai. Angliavandenių įvairovė, savybės ir funkcijos

Baltymai virškinami į monomerus (aminorūgštis), tuomet kraujas juos išnešioja į ląsteles, kur ribosomose vyksta baltymų sintezė. Polimerai  monomerai  polimerai.
DNR arba RNR molekulė sudaryta iš nukleotidų.
Riebalai nėra sinonimas lipidams, riebalai tik priklauso lipidų junginių grupei.
Angliavandeniai = anglis+vanduo (CxH2OX).
Angliavandeniai skirstomi pagal anglies atomų skaičių – pentozės ir heksozės. Labiausiai paplitusi grupė - heksozė.
Monosacharidai (mono – 1), oligosacharidai (oligo – 2-20), polisacharidai (>20).
Disacharidai susidaro, kai susijungia du monosacharidai. Vykstant šiai reakcijai susidaro vanduo, todėl ji vadinama kondensacijos reakcija. Ryšys, jungiantis monosacharidų ciklus, vadinamas glikozidiniu ryšiu.
Krakmolas yra atsarginis angliavandenis. Celiuliozė yra randama sienelėse.
Monosacharidai, pvz. gliukozė, yra tirpūs vandenyje. Dėl to ji gali būti lengvai transportuojama krauju ar rėtiniais indais, lengvai įsiurbta į ląsteles ir suskaidyta.
Monosacharidai yra mažos molekulinės masės. Kuo mažesnė molekulinė masė, tuo lengviau junginys yra transportuojamas ir įnešamas į ląstelę.
Krakmolas krauju ir rėtiniais indais pernešti nėra tinkamas, nes yra netirpus vandenyje.
Krakmolo struktūra šakota, polimerinė. Jei jis pakliūtų į ląstelę, jis nebūtų suvokiamas kaip tirpinys. Pvz. jei jis būtų suskaidomas, gliukozės molekulės būtų interpretuojamos kaip tirpiniai. Tad jei tirpios gliukozės molekulės nebūtų sujungtos į didelę netirpią krakmolo molekulę, ląstelėje atsirastų didelė jo koncentracija, kas osmoso būdu verstų vandenį judėti į ląstelę ir ji sprogtų.
Krakmolas būdamas netirpus nekeičia ląstelėje tirpinių koncentracijos, dėl to jis nenulemia osmoso proceso.
Krakmolas turi didelę molekulinę masę ir išskirtinę struktūrą.
Kadangi krakmolas yra šakotas, jo kompaktiškumas – didelis. Tai sutaupo vietos ląstelėje.
Gliukozės tirpumas vandenyje svarbus jos transportavimui organizme.
Pvz. ameba – eukariotinė ląstelė, kuriai reikia energijos. Ji aktyvios pernašos būdu įsiurbia gliukozę į savo vidų. Ląstelės viduje yra citoplazma. Citozolio pagrindinė sudedamoji dalis – vanduo.
Gliukozė yra tirpi vandenyje, tad ji laisvai tirpsta ląstelės citozolyje. Gliukozę skaido hidrofiliški fermentai. Citoplazmos terpe hidrofiliška tai ir fermentai hidrofiliški.
Jei lasteles pagrindas vanduo, tai hidrofiliski fermentai lengvai skaido tirpius vandenyje substratus.
Žmogaus organizme gliukozė transportuojama krauju, o kraujo pagrindas – vanduo.
Krakmolo rėtiniais indais transportuoti nebūtų galima,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!