Nesugebėjimo arba nenorėjimo mokytis priežasčių analizė ir rekomendacijų suformulavimas

Nenorėjimas mokytis yra skaudi mūsų dienų problema. L. Jovaišos (2003 ) teigimu, nemaža mokinių dalis jau pirmose klasėse nebenori mokytis, o pasak V. Rajecko (2004) nemažai paauglių iki 16 metų nelanko mokyklos. Todėl mokymosi motyvacijos formavimas yra mokyklos pareiga. Teigiamas požiūris į mokymąsi ugdomas visų pirma mokykloje, labiausiai pačiame mokymo procese. Lemiamos reikšmės paauglio mokymosi motyvacijai turi mokymosi proceso organizavimo lygis, visa mokyklos veikla, mokytojų ir mokinių bendruomenė ir kt. Mokykla yra artimiausia, po šeimos, vaiko mikroaplinka, turinti labai didelės įtakos paauglio socializacijai. Čia jis mokosi bendrauti ir bendradarbiauti, atranda ir praranda draugus, išgyvena teigiamas ir neigiamas emocijas, išmoksta planuoti ir derinti interesus, atsiskaityti už savo veiklos rezultatus, išsiugdo daug asmenybės savybių ir kt. Moksleiviai eina i mokyklą tikėdamiesi, kad jiems seksis mokytis, sutarti su kitais, bei susirasti draugų, todėl reikia stengtis kurti teigiamą mokyklos mikroklimatą, objektyviai vertinti mokinį ir nesėkmės atvejais žadinti pasitikėjimą savo jėgomis, taip pat stengtis palaikyti teigiamus santykius tarp mokinių ir mokytojų, keisti mokymo būdus per pamoką, taikyti naujus metodus, kurie paįvairina pamoką, organizuoti įvairią užklasinę veiklą, bei aktyviai bendradarbiauti su paauglių tėvais.
Motyvacija apibūdinama kaip noras kažką padaryti, jį lemia veiksmo galimybė patenkinti poreikį. Tai vienas iš svarbesniųjų žmogaus elgesį lemiančių veiksnių. Motyvacija suteikia energijos, nukreipia link tikslo žmogaus veiklą. Motyvai visada susiję su asmens poreikiais. Poreikiai – tai, ko individui subjektyviai ar objektyviai reikia jo fiziniam ar psichiniam (dvasiniam) komfortui. Nepatenkintas poreikis sukelia įtampą, kuri skatina tam tikras žmogaus paskatas. Pastarosios sužadina konkrečius tikslus, kuriuos įgyvendinus, patenkinamas poreikis ir sumažinama įtampa. Motyvai, būdami vidine mokymosi bei išmokimo paskata, sukelia kryptingą aktyvumą. Kiekvienas žmogaus veiksmas, veikla yra motyvuota. Ir mokymasis esti motyvuotas, skatinamas reikšmingų asmeninių ir visuomeninių motyvų. Mokytojui svarbu žinoti mokymosi motyvus, kad galėtų juos reguliuoti, valdyti. Mat veiklos ir bendravimo kryptingumas, intensyvumas ir net patvarumas gali būti keičiamas keičiant motyvus. Norint pakeisti aktyvumą, reikia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!