Nelaimingo žmogaus vaizdavimas literatūroje

Nelaimingas žmogus, tai asmuo, kuris nuolat ieško gyvenimo prasmės ir dėl to jaučiasi nepilnavertis. Žmogus, kuriam gyvenime nenusisekė ar kuris prarado artimą žmogų. Bet ne visada tai gali būti susiję su gyvenimo problemomis, kaip yra sakęs Apšvietos epochos vokiečių poetas Johanas Volfgangas Gėtė „Kas duoda žmogui laimę, tas tampa jo kančių šaltiniu“. J. T. Vaižganto apysakoje „Dėdės ir dėdienės“ pasakojama trijų žmonių istorija ir kaip jie atsidūrė tokioje vietoje, kurioje net nebūtų pagalvoję. Nelaimingo žmogaus paveikslas gali būti vaizduojamas ir dėl atsiradusios egzistencinės krizės gyvenime, pavyzdžiui J. V. Gėtės dramoje „Faustas“. Kartais dėl momentinės laimės gali sugriūti ne tik gyvenimas, bet ir pats žmogus. Apie tai kaip mylinti moteris tampa neadekvati dėl vyro mirties rašoma J. Biliūno apysakoje „Liūdna pasaka“. J. V. Gėtės dramoje „Faustas“ pagrindinis veikėjas patiria egzistencializmo krizę, pats išsikelia gyvenime įvairiausių problemų ir nesugebėdamas su jomis susitvarkyti pasiduoda blogai įtakai. Johanas Volfgangas Gėtė XVIII amžiaus pabaigos, XIX amžiaus pradžios vienas iškiliausių Apšvietos epochos asmenybių, vokiečių prozininkas, dramaturgas. Meilė J. V. Gėtės gyvenime tapo svarbiu kūrybinio įkvėpimo šaltiniu. Žymiausias autoriaus kūrinys – filosofinė drama „Faustas“. Kūrinio pagrindinė mintis – faustiško tipo žmogaus nepasitenkinimas, analizuojama į begalybę besiveržianti žmogaus prigimtis. Fausto asmenybė interpretuojama ir vertinama iškeliant neigiamus charakterio bruožus: egoizmą, autoritarizmą, humaniškumo stoką. Drama prasideda nuo pagrindinio veikėjo mokslininko, kuris ieško atsakymų į gyvenimo klausimus, daktaro Henriko Fausto kraujo sutarties sudarymo su Mefistofeliu – demonu. Sutartis sudaroma, nes Faustas patiria egzistencinę krizę, nesijaučia laimingas, viskuo abejoja. Mefistofelis prižada daktarui parodyti koks gyvenimas iš tiesų gali būti nuostabus. Kad galėtų pradėti vykdyti planą Mefistofelis nusiveda Faustą pas laumę. Ten gauna stebuklingą eleksyrą, kuris daktarą paverčia į jaunuolį. Faustas išėjęs į parką pasivaikščioti pamato takeliu einančią stulbinančio grožio merginą nežinodamas kaip su ja susipažinti, mokslininkas paprašo šėtono pagalbos. Merginos vardas buvo Margarita, ji buvo 15 metų religinga mergina. Žinoma Mefistofelis jam...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!