Nelaimingas ir kenčiantis žmogus literatūroje (Putinas, Kafka)

Egzistencializmo srovės atstovai kaip Alberas Kamiu ir Artūras Šopenhaueris manė, kad pasaulis nėra sukurtas ramiam žmogaus gyvenimui, būtent todėl, kad gyvenimas tėra virtinė (dažnai nemalonių) atsitikimų ir žmogus pilnas prieštaravimų, aistrų nuolatos ieško harmonijos. Harmonijos neatradimas sukelia vidines dramas , nuo kurių žmogus kenčią ir jaučiasi nelaimingas, nepatenkintas savo gyvenimo padėtimi. Neatsitiktinai XIX-XXa. moderniosios literatūros atstovai vaizduodavo savo kūriniuose kenčiantį ir nelaimingą žmogų, kuris pasirenkamas kaip pagrindinis veikėjas. Vieni reikšmingiausi moderniosios literatūros kūrėjai, toki kaip Vincas Mykolaitis-Putinas romane „Altorių šešėly“ ir Francas Kafka novelėje „Metamorfozė“, vaizduoja pagrindinių veikėjų asmenines kančias ir nelaimę.
Vienas ryškiausių pomaironinės poezijos kūrėjų, psichologinio romano meistras Vincas Mykolaitis - Putinas psichologiniame - intelektualiame romane „Altorių šešėly“ vaizdavo nelaimingą ir kenčiantį žmogų. Rašytojas gimė religingų ūkininkų šeimoje, baigė Seinų kunigų seminariją, studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje ir buvo įšventintas į kunigus. Tačiau 1935m. jis oficialiai atsisakė kunigystės ir sekančiais metais buvo ekskomunikuotas. Kaip kūrinyje taip ir pačio autoriaus gyvenime tapimas kunigu buvo nesvarstytinas paklusnumas tėvams. XIX-XXa. susiformulavo tėvų ir sūnų konfliktas, kai šeimoje turėti kunigą sūnų buvo didžiulė garbė, o į vaiko norus nebuvo atsižvelgiama. Tai labai dažnai lemdavo, jog suaugę sūnūs jausdavosi nelaimingi, nepatenkinti savo gyvenimo keliu dėl tėvų priimto sprendimo. Tai patyrė ir Putinas, jį kankino abejonės dėl pasirinkto dvasininko kelio. Laiške J. Tumui – Važgantui rašė: „Poetą ir kunigą gal kas ir gali savy sutalpinti – aš negaliu.“ Prieš atsisakant kunigystės 1933m. Vincas Mykolaitis - Putinas išleido romaną „Altorių šešėly“. Kūrinio pagrindinis veikėjas protagonistas Liudas Vasaris artimas Mykolaičio-Putino lyrikos subjektui – tai intravertiškas, ieškantis, į laisvę besiveržiantis individas, negalintis suderinti poeto talento ir kunigystės luomo apribojimų. Pirmoji romano dalis „Bandymų dienos“ vaizduoja šešerius mokslo metus kunigų seminarijoje. Joje Vasaris būdamas naiviai tikėjosi, kad pažadins stipresnį religinį jausmą ir vengė pripažinti, jog poezija yra tikrasis jo pašaukimas(cituoju): „Poetas?... Poezija?. Ne! Visa tai turbūt ne man.” Tačiau nuo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!