Nedemokratinės valdymo formos

Atsigręždami į Antikos laikus, galime pastebėti, kad jau tuomet buvo vartojamas politinių bendrijų apibrėžimas, kaip valstybės valdymas, valdant grupelei žmonių1, tačiau tai neinspiravo politinių partijų kūrimosi tuo laikotarpiu. Vyraujančios neigiamos nuostatos apie politinių partijų kenksmingumą, nereikalingumą bei tautos suveriniteto žlugdymą, atitolino partinės sistemos įsigalėjimą. Politinių partijų kūrimosi pradžia laikomi XVII amžiaus septintasis-aštuntasis dešimtmečiai, kai buvo matomos pirmųjų moderniųjų partijų – torių ir vigų užuomazgos2. Vėliau, įsitvirtinus atstovaujamosios demokratijos funkcionavimui, politinės partijos buvo pripažintos ir tapo neatsiejama demokratijos esatimi. Įvykus šiam politinių partjų egzistavimo pokyčiui tapo svarbi ir būtina šio reiškinio analizė. Politinių partijų analizė buvo pradėta M. Ostrogorskio (Mosei Ostrogirski) veikale „Democracy and the organisation of Political Parties“ („Demokratija ir politinių partijų organizacija“) ir R.Michelso (Robert Michel) analizėje „Politinės Partijos“ („Political Parties“). M. Ostrogorskis pateikė „mašinos“, kuri atspindi partijos atstovavimo tautai modelį3, kai neiškeliama viena bendra partijos ideologija, o koncentruojamasi ties partijos lyderio asmeninias siekiais. Tuo tarpu, R. Michelsas iškėlė „geležinį oligarchijos įstatymą“4 apie lyderio dominavimą partijoje, kai neatižvelgiant į vieną iš politinių partijų funkcijų – atstovavimą tautos interesams, valdžia sutelkiama vienos partijos lyderio rankose, esant vienpartinei sistemai. Tačiau vykstant politinių partijų evoliucijai, kuriantis vis daugiau partijų, atsirado ir daugiapartinė sistema, kas ir lėmė politinių partijų institucionalizavimo proceso būtinybę, kai partijos yra įtvirtinamos konstituciškai, reglamentuojamos teisės aktuose5, būtent taip įtvirtinant politinių partijų atsiskaitymą elektoratui ir visuomenei.
Tačiau ar dabar nagrinėjant anksčiau iškeltas politinių partijų tezes galėtume jas priskirti šiuolaikinėje XXI amžiaus visuomenėje vyraujančioms partijoms? Ar šiuolaikinė partinė sistema skiriasi nuo ankstesnių amžių partinės sistemos ir kokia ji apskritai yra šiandien? Galbūt, drįsčiau teigti, kad šiuolaikinėje XXI amžiaus visuomenėje politinių partijų vaidmuo mažėja būtent pokomunistinės visuomenės šalyje - Lietuvoje. Šiame rašto darbe, aptarus politinių partijų situaciją bei dabartinį partijų veikimo principą šiuolaikinėje mūsų amžiaus visuomenėje, pabandysiu išsiaiškinti kokios, iš tiesų, priežastys lemia politinių partijų vaidmens mažėjimą Lietuvoje bei pamėginsiu išanalizuoti šių priežaščių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!