Naujažodžiai, jų vartojimas spaudoje

Kalba tai pagrindinė žmonių bendravimo ir informacijos perteikimo priemonė. Ji nuolat kinta.
Kalbos priklausymas nuo visuomenės raidos ir jos pokyčių pastaruoju laikotarpiu yra akivaizdus. Politinio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo permainos lemia ir kalbos sistemos pokyčius, iš kurių bene labiausiai pastebimi tie, kurie susiję su žodyno pasipildymu naujais žodžiais. Naujažodžių atsiradimas lemia vidinius kalbos pakitimus: persigrupuoja sinonimų eilės, persitvarko leksinės semantinės grupės ir laukai.
Neologizmai arba naujažodžiai (gr. „naujas“ + „žodis“) – tai tam tikru metu pasirodę nauji, galutinai kalboje dar neprigiję žodžiai., darantys šviežumo, neįprastumo įspūdį.Naujažodžio apibrėžimuose pirmiausia akcentuojamas naujumo suvokimas. Kiekvienas žodis, pasirodęs kalboje, iš pradžių būna neologizmas. Nemažai tyrinėtojų nurodo, kad tam tikrą laiką turi būti jaučiamas naujažodžio naujumas. Keliamas klausimas, kiek laiko naujus leksinius vienetus galima laikyti naujais, ir iš karto aišku, kad tikslaus atsakymo negali būti. Akivaizdu, kad kol visuomenė įvardijamą daiktą ar reiškinį laiko nauju, tol ir jo pavadinimas suvokiamas kaip naujažodis. Tradiciškai kalbotyroje skiriami du pagrindiniai žodžių atsiradimo būdai: žodžio darymasis savo kalbos priemonėmis ir skolinimasis iš kitų kalbų. Priklausomai nuo jų kilmės, vieni naujažodžiai vadinami naujadarais(t.y. savos kalbos priemonėmis padaryti žodžiai), kiti – skoliniais (tai žodžiai, paskolinti iš kitų kalbų). Tarpinę padėtį tarp savos kilmės žodžių ir skolinių užima hibridai, kurie dažniausiai apibrėžiami kaip „žodžiai, turintys kitų kalbų kilmės morfemų“. Kadangi didžioji dalis ateinančių į kalbą skolinių yra adaptuojami (t.y. pritaikomi prie kalbos fonetinės ir gramatinės sistemos) ir neišvengiamai gauna bent jau lietuviškas galūnes, tai lietuvių kalbos žodyno atžvilgiu tikslesnis būtų siūlymas hibridu laikyti žodį, kuriame yra sujungtos savos kilmės ir skolintų žodžių darybos priemonės (pamatiniai žodžiai, darybos afiksai).
• Tikrieji skoliniai (t.y. tokie svetimos kilmės žodžiai, kurie struktūriškai ir semantiškai yra visiškai asimiliavęsi lietuvių kalboje).
• Tarptautiniai žodžiai (internacionalizmai t.y. bendri daugelio kalbų skoliniai, prisitaikę prie lietuvių kalbos fonetikos, gramatikos ir rašybos dėsnių).
Darbo uždavinys – analizuoti žodžių vartojimą spaudoje.
Darbo tikslai – aiškintis naujažodžių kilmę, reikšmes ir vartojimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!