Namų ūkio biudžeto statistinė analizė

ĮVADAS Kursinio projekto tikslai yra: • Aprašyti duomenis; • Įvertinti vieno namų ūkio nario vidutinių pajamų pasiskirstymą; • Patikrinti ar skiriasi vieno šeimos nario išlaidos kaime ir mieste; • Patikrinti ar namų ūkių santaupos didėja; • Įvertinti skurdo rodiklius; • Išanalizuoti namų ūkių nelygybę: Gini koeficientas, Lorenco kreivė; • Atlikti regresinę analizę, ištirti nuo kokių veiksnių priklauso namų ūkių išlaidos; • Nustatyti, ar vieno namų ūkio nario vidutinės pajamos tiesiškai skiriasi nusako namų ūkio vieno nario vidutines išlaidas; • Įvertinti pajamų, išlaidų, namų ūkio dydžio koreliaciją ir jos reikšmingumą. Apibrėžimai Namų ūkis – tai atskirai gyvenantis vienas asmuo, arba asmenų grupė, kuri gyvena viename name arba bute, turi bendrą biudžetą ir kartu maitinasi. Jei bent vienos iš šių nurodytų sąlygų trūksta, toks asmuo nepriskiriamas prie namų ūkio. Namų ūkiu gali būti: • šeima, susidedanti iš sutuoktinių su vaikais, ar be vaikų; arba vienas iš tėvų su vaikais; • kartu gyvenantys ir bendrą biudžetą turintys giminės; • kartu gyvenantys ir bendrą biudžetą turintys asmenys, kurių nesieja giminystės ryšys. • vieniši asmenys gyvenantys iš savo pajamų; • šeimos, susidedančios iš kelių kartu gyvenančių sutuoktinių porų, turinčių bendrą biudžetą. Asmeninis namų ūkis – tai grupė asmenų, kurie gyvena viename būste, turi bendrą biudžetą ir kartu maitinasi, arba atskirai gyvenantis vienas asmuo. Giminystės ar vedybiniai ryšiai tarp namų ūkio narių nebūtini. Šeiminis namų ūkis – namų ūkis, kurį sudaro du arba daugiau asmenų, susijusių vedybiniais ar giminystės ryšiais. Tai gali būti sutuoktinių/sugyventinių pora be ar su vaiku(-ais) arba vienas iš tėvų su vaiku(-ais) su arba be kitais asmenimis ir pan. Namų ūkio galva – tai asmuo, gaunantis didžiausias pajamas. Kadangi šeimos ūkio narių pajamos gali svyruoti, namų ūkio galva laikomas asmuo, per metus gaunantis didžiausias pajamas. Jei didžiausias pajamas gaunančio asmens išskirti negalima, namų ūkio galva laikomas asmuo, kurį nurodo šeima. Disponuojamos pajamos – tai visos piniginės ir natūrinės pajamos, kurios gautos už darbą, iš ūkininkavimo, verslo, amatų, laisvos profesinės veiklos, o taip pat pensijos, įvairios pašalpos, stipendijos, pajamos iš turto, renta ir kt. Vartojimo išlaidos – tai piniginės ir natūrinės išlaidos, skirtos namų ūkio poreikiams patenkinti: tai išlaidos maistui, drabužiams, būstui, sveikatos priežiūrai, kultūros reikmėms ir t.t. Statistinė hipotezė – bet koks tvirtinimas apie atsitiktinio dydžio pasiskirstymo formą ar apie pasiskirstymo parametrų reikšmes. Išskiriamos parametrinės ar neparametrinės hipotezės. Skurdo riba – kriterijus, kurio pagalba politikai arba tyrinėtojai suskirsto individus, šeimas arba namų ūkius į skurstančius ir ne. Pagrindiniai skurdo rodikliai – skurstančiųjų lygis šalyje, žemų pajamų nuokrypis, žemų pajamų indeksas, kvadratinis skurdo nuokrypis. Determinacijos koeficientas – parodo regresinės lygties adekvatumą, kuris tikrinamas pagal Fišerio kriterijų, reikšmingumas vertinamas pagal Stjudento kriterijų. Asmenų ar grupės asmenų gyvenimo lygio sąvoka siejama su daugybe įvairių faktorių. Kai kuriuos iš jų lengva išmatuoti, kai kuriuos – ne. Skurdo sąvoka – daugiaprasmė, ji kinta vystantis visuomenei. Ji skirtingai suprantama atskirose šalyse. Skurdo riba – kriterijus, kurio pagalba politikai ar tyrinėtojai suskirsto individus, šeimas ir namų ūkius į skurstančius ir neskurstančius. Duomenys, kurie buvo panaudoti kursiniame darbe: Gyvenamoji vieta: 1 – 5 didieji miestai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys), 2 – kiti mestai, 3 – kaimas. Namų ūkiai su vaikais ir be vaikų: 1 – namų ūkis su vaikais iki 18 metų, 2 – namų ūkis be vaikų iki 18 metų. Namų ūkio galvos pagrindinis pajamų šaltinis: 1 – darbas asmeniniame žemės ūkyje, 2 – samdomas darbas ŽŪ visuomeniniame sektoriuje, 3 – samdomas darbas ŽŪ privačiame sektoriuje, 4 – pajamos iš verslo, amatų, 5 - samdomas darbas ne ŽŪ visuomeniniame sektoriuje, 6 - samdomas darbas ne ŽŪ privačiame sektoriuje, 7 – Pajamos iš laisvos profesinės veiklos, 8 – Bedarbio pašalpa, 9 – stipendija, 10 – pensija, 11 – socialinės pašalpos, 12 – išlaikytiniai, 13 – kitas pajamų šaltinis. Namų ūkio galvos lytis: 1 – vyras, 2 – moteris. Namų ūkio galvos socialinė ekonominė grupė: 1 – ūkininkai, 2 – samdomieji darbuotojai, 3 – verslininkai, 4 – pensininkai, 5 – kita. Namų ūkio galvos išsimokslinimas: 1 – neturi pradinio, pradinis, 2 – pagrindinis, 3 – bendras vidurinis, 4 – aukštesnysis, 5 – aukštasis. Namų ūkio galvos amžius (grupuotas) 1 – iki 30 metų, 2 – 30 – 39 metai, 3 – 40 – 49 metai, 4 – 50 – 59 metai, 5 – 60 metų ir daugiau. Miestas – kaimas: 1 – miestas, 2 – kaimas. Namų ūkio vartojimo išlaidos (Lt). Namų ūkio disponuojamos pajamos (Lt). 1. BENDRA NAMŲ ŪKIO CHARAKTERISTIKA – APRAŠOMOJI STATISTIKA 1.1. Pagal gyvenamąją vietą Iš pateiktos statistikos matome, kad nagrinėjama 32 namų ūkiai. Didžiuosiuose miestuose gyvena 10 šeimų (namų ūkių) Kituose miestuose 11 šeimų Kaime 11 šeimų. 1 pav. Namų ūkių pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą Miestuose gyvena didžioji namų ūkių dalis – 65,625 %. 1.2. Pagal namų ūkio dydį Pagal namų ūkių dydį šeimos narių skaičius kinta nuo 1 iki 5 asmenų. Iš viso yra 7 šeimos po 1 asmeni, 6 – po 2, 8 – po 3, 7 – po 4 ir 4 šeimos po 5 asmenis. 2 pav. Namų ūkių pasiskirstymas pagal namų ūkių dydį. Kaip matome iš lentelės daugiausia yra 3 asmenų šeimų. 1.3. Pagal socialinę – ekonominę grupę Nagrinėdami informaciją apie pateiktų namų ūkių galvos socialinę – ekonominę grupę, pastebime, kad: Samdomi darbuotojai – 21 Pensininkai – 9 Verslininkai - 2 Daugiausiai, 66% visų namų ūkių galvų sudaro samdomi darbuotojai. 2 pav. Namų ūkių pasiskirstymas pagal ekonominę-socialinę grupę. 1.4. Pasiskirstumas pagal amžių Pagal namų ūkio galvos amžių statistika suskirstyta taip: Iki 30 metų – 2 30 – 39 metai – 6 40 – 49 metai – 6 50 – 59 metai – 7 60 metų ir daugiau – 11 Matome, kad šioje statistikoje didžiausią dalį – 34% sudaro namų ūkio galvos, kurių amžius yra 60 ir daugiau metų. 3 pav. Namų ūkių pasiskirstymas pagal galvos amžių 1.5. Pasiskirstymas pagal pajamų šaltinį Pagal pagrindinį namų ūkių pajamų šaltinį galima apskaičiuoti, kad ūkiai gauna pajamas tik iš šių sektorių: Pensija – 9 Samdomas darbas ne ŽŪ privačiame sektoriuje – 11 Samdomas darbas ne ŽŪ visuomeniniame sektoriuje - 9 Samdomas darbas ŽŪ privačiame sektoriuje – 1 Darbas asmeniniame ŽŪ- 2 Matome, kad didžiausią dalį pajamų ūkiai uždirba besisamdydami privačiame ne žemės ūkio sektoriuje, taip pat ne žemės ūkio visuomeniniame sektoriuje ir gaudami socialinę pensija. Statistikos ūkiai pajamų negauna iš verslo ir amatų, samdomo darbo ŽŪ visuomeniniame sektoriuje, pajamų iš laisvos profesinės veiklos, bedarbio pašalpų, stipendijų, socialinių pašalpų, nėra išlaikytinių. 4 pav. Namų ūkių pasiskirstymas pagal pajamų šaltinį 1.6. Pasiskirstymas pagal išsilavinimą Pagal namų ūkio galvos išsimokslinimą statistika suskirstyta taip: Neturi pradinio, pradinis – 8 Pagrindinis – 4 Bendras vidurinis – 13 Aukštesnysis – 6 Aukštasis – 1 Matome, kad šioje statistikoje didžiausią dalį – 40% sudaro namų ūkio galvos, kurių išsilavinimas yra bendras vidurinis. 5 pav. Namų ūkių pasiskirstymas pagal galvos išsimokslinimą Lentelė 1 Namų ūkio dydis Namų ūkio disponuojamos pajamos Namų ūkio vartojimo išlaidos 4 5794 3059 1 518 717 3 1752 2101 5 1280 1481 4 933 1262 1 334 584 3 1663 1562 2 816 1029 5 679 1582 1 244 539 3 4530 2716 2 1281 1182 3 537 786 4 1259 1192 2 1143 750 5 946 994 4 1493 1596 3 643 521 1 254 368 3 1285 964 1 363 223 1 821 497 4 1305 973 3 1642 1926 4 1002 2145 4 1874 1784 3 769 579 5 2050 1011 2 339 694 2 2059 2633 1 1913 1660 2 563 439 Paimame tris kiekybines namų ūkio charakteristikas (žr. Lentelė 1) – namų ūkio dydį, namų ūkio disponuojamas pajamas ir namų ūkio vartojimo išlaidas. Duomenys išdėstyti trimis stulpeliais. MS Excel programoje atidarome posistemį Tools – Data Analysis ir pasirenkame “Descriptive statistics” – „Aprašomoji statistika”, atsidariusiame lange pažymime “summary statistic” – “statistikos suvestinė”. Gauname lentelę su šių trijų dydžių pagrindinėmis statistinėmis charakteristikomis (žr. Lentelė 2): Lentelė 2   Namų ūkio dydis Namų ūkio disponuojamos pajamos Namų ūkio vartojimo išlaidos Vidurkis 2.84375 1315.125 1235.90625 Standartinė paklaida 0.238059083 204.721451 129.0820988 Mediana 3 1072.5 1020 Moda 3 #N/A #N/A Vidutinis kvadratinis nuokrypis 1.346665536 1158.07941 730.198619 Dispersija 1.813508065 1341147.919 533190.0232 Eksceso koeficientas -1.136088432 7.94237311 0.095377308 Asimetrijos koeficientas 0.048954631 2.586743851 0.856397694 Duomenų plotis 4 5550 2836 Minimali reikšmė 1 244 223 Maksimali reikšmė 5 5794 3059 Suma 91 42084 39549 Duomenų skaičius 32 32 32 Vidurkio paklaida (95.0%) 0.485524972 417.5323849 263.264823 Labiausiai statistikoje vartojamos šios charakteristikos: Vidurkis – tai visų skaitinių duomenų suma, padalinta iš duomenų skaičiaus. Dispersija – tai išsibarstymo apie vidurkį matas. Tai skirtumų tarp stebėtų duomenų reikšmių ir vidurkio kvadratų vidurkis. Vidutinis kvadratinis nuokrypis – tai kvadratinė šaknis iš dispersijos. Mediana – tai vidurinis duomuo stebėjimų sekoje, išdėstytoje didėjimo tvarka. Medianos numeris skaičiuojamas pagal formulę: (n+1)/2, kur n – duomenų skaičius. Jeigu turime lyginį stebėjimų skaičių, medianos numeris bus trupmeninis, t.y. viduriniai duomenys yra du, todėl mediana tokiu atveju randama kaip dviejų vidurinių duomenų vidurkis. Moda – tai reikšmė, kuri pasikartoja dažniausiai. Jeigu visi duomenys pasikartoja po vieną kartą, tai modos rasti yra negalima. Eksceso koeficientas – tai lėkštumo matas. Kai jis didesnis už 0, duomenų sklaida apie tą vidurkį yra didesnė, nei normaliosios kreivės. Kai mažesnis už 0, duomenų sklaida apie tą vidurkį yra mažesnė, nei normaliosios kreivės, ir kai lygi 0, sklaida apie vidurkį yra normaliosios kreivės. Asimetrijos koeficientas – tai simetrijos matas. Kai jis mažesnis už 0, asimetrija neigiama – kairioji. Kai lygus 0 – simetriška, ir kai daugiau už 0 – asimetrija teigiama (dešinioji). Duomenų plotis – maksimalios ir minimalios reikšmių skirtumas. Maksimali reikšmė – didžiausia reikšmė imtyje. Minimali reikšmė – mažiausia reikšmė imtyje. Suma – visų imties narių suma. Namų ūkio dydis Šioje statistikos lentelėje vidutinis namų ūkio dydis yra 2,84 žmogaus. Mediana lygi 3, vadinasi, pusė namų ūkių yra mažiau nei 3 žmonės ir pusė – kur daugiau nei 3 žmonės. Moda – 4, tai reiškia, kad dažniausiai pasikartoja namų ūkis, kuriame yra 4 žmonės. Dispersija yra 1,36, o vidutinis kvadratinis nuokrypis 1,17. Pasiskirstymas – asimetrinis (asimetrija neigiama, pakrypusi į kairę). Eksceso koeficientas t. p. neigiamas -1,136964501; jis parodo histogramos pavidalą, vadinasi, mano histograma yra plokščia. Skirtumas tarp maksimumo ir minimumo, t.y. duomenų plotis yra 4. Minimali stebėta reikšmė – 1, maksimali – 5. Duomenų suma yra 91, Iš viso buvo 32 stebėjimai. Namų ūkio disponuojamos pajamos Vidutinės namų ūkio disponuojamos pajamos stebėjimuose yra 1256,59 Lt. Mediana lygi 1083,5, t.y. pusė namų ūkių disponuojamų pajamų yra mažesnės nei 1083,5 Lt ir pusė – kur daugiau nei 1083,5 Lt. Modos nėra, tai reiškia, kad visi stebėjimai pasikartoja po vieną kartą. Dispersija lygi 1208282,44, o vidutinis kvadratinis nuokrypis 1099,22. pasiskirstymas – asimetrinis, (asimetrija teigiama, pakrypusi į dešinę). Eksceso koeficientas teigiamas (8,2257), vadinasi, histograma yra smailėjanti. Duomenų plotis, t.y. skirtumas tarp maksimumo ir minimumo , yra 5320. Minimali stebėta reikšmė yra 206 , maksimali – 5526. duomenų suma yra 10211, iš viso – 32 stebėjimai. Namų ūkio vartojimo išlaidos Vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos statistikoje yra 1025,44 Lt. Mediana lygi 876 Lt, t.y. pusė namų ūkių išleidžia mažiau nei 876 Lt ir pusė –daugiau nei 876 Lt. Moda – 1358, tai reiškia, kad dažniausiai namų ūkiai išleidžia 1358 Lt. Dispersija yra 424778,77, o vidutinis kvadratinis nuokrypis – 651,75. Pasiskirstymas – asimetrinis, dešinioji asimetrija. Eksceso koeficientas teigiamas (3,397), vadinasi, histograma yra smailėjanti. Skirtumas tarp maksimumo ir minimumo, t.y. duomenų plotis yra 3069. minimali reikšmė – 173, maksimali – 3242. duomenų suma yra 32814, iš viso turime 32 stebėjimus. 2. NAMŲ ŪKIO NARIO VIDUTINIŲ PAJAMŲ PASISKIRSTYMAS Paimame dvi kiekybines namų ūkio charakteristikas – namų ūkio dydį ir namų ūkio disponuojamas pajamas. Vieną iš kito padaliname ir gauname vieno namų ūkio nario disponuojamas pajamas (žr. Lentelė 3). Lentelė 3 Namų ūkio dydis Namų ūkio disponuojamos pajamos Vieno namų ūkio nario disponuojamos pajamos 4 5794 1448.5 1 518 518 3 1752 584 5 1280 256 4 933 233.25 1 334 334 3 1663 554.3333333 2 816 408 5 679 135.8 1 244 244 3 4530 1510 2 1281 640.5 3 537 179 4 1259 314.75 2 1143 571.5 5 946 189.2 4 1493 373.25 3 643 214.3333333 1 254 254 3 1285 428.3333333 1 363 363 1 821 821 4 1305 326.25 3 1642 547.3333333 4 1002 250.5 4 1874 468.5 3 769 256.3333333 5 2050 410 2 339 169.5 2 2059 1029.5 1 1913 1913 2 563 281.5 Su funkcijomis Min ir Max surandu minimalią ir maksimalią vieno namų ūkio nario disponuojamų pajamų reikšmes. min 135,8 max 1913 Pasirinkusi intervalų skaičių (5), surandu intervalų žingsnį (d). taigi d=253.3. apskaičiuoju intervalų galus: t0 135,8 t1 491,24 t2 846,68 t3 1202,12 t4 1557,56 t5 1913 MS Excel programoje atidarome posistemį Tools – Data Analysis ir pasirenkame “Histogram” – „Histograma”, atsidariusiame lange pažymiu reikiamus duomenis (Input range – vieno namų ūkio nario disponuojamų pajamų stulpelis; Bin range – stulpelis su intervalų galais) . Gauname lentelę su intervalų galais ir dažniu: Int. galai Dažnis 135.8 1 491.24 20 846.68 7 1202.12 1 1557.56 2 1913 1 More 0 Tada sudarau lentelę su intervalais, dažniais, santykiniais dažniais ir sukauptais santykiniais dažniais: Intervalas (135.8; 491.24] (491.24; 846.68] (846.68; 1202.12] (1202.12; 1557.56] (1557.56; 1913] Σ Dažnis 21 7 1 2 1 32 Santykiniai dažniai 0.65625 0.21875 0.03125 0.0625 0.03125 1 Sukaupti dažniai 0.65625 0.875 0.90625 0.96875 1   Sudarau kitą lentelę, su sukauptais dažniais ir intervalais: (0; 135.8] (135.8; 491.24] (491.24; 846.68] (846.68; 1202.12] (1202.12; 1557.56] (1557.56; 1913] 0 0 0.65625 0.65625 0.875 0.875 0.90625 0.90625 0.96875 0.96875 Pagal sudarytą lentelę braižau pajamų pasiskirstymo funkciją. Pasirenku funkciją Chart, nurodau visą lentelę ir nubraižau grafiką (žr. 6 pav.): 6 pav. Pajamų pasiskirstymas Matyti, kad namų ūkių pajamos pasiskirstę netolygiai. Daugiausia namų ūkių, kurių pajamos yra tarp 135,8 Lt ir 491,24 Lt. Žymiai mažiau namų ūkių su didesnėmis pajamomis. Šį netolygumą parodo pasiskirstymo funkcijos grafikas. 3. PATIKRINIMAS, AR SKIRIASI VIENO ŠEIMOS NARIO IŠLAIDOS KAIME IR MIESTE Paimu dvi kiekybines namų ūkio charakteristikas – vieno šeimos nario išlaidas ir gyvenamąją vietą (kaimas/miestas). Pirmiausia išdėlioju kaime gyvenančių šeimos narių išlaidas, po to – mieste gyvenančių (žr. Lentelė 4). Lentelė 4 išlaidos namų ūkio nariui miestas - kaimas 700.3333 1 315.5 1 584 1 520.6667 1 316.4 1 591 1 262 1 298 1 375 1 399 1 173.6667 1 321.3333 1 243.25 1 642 1 536.25 1 446 1 193 1 202.2 1 1316.5 1 1660 1 219.5 1 764.75 2 717 2 296.2 2 514.5 2 539 2 905.3333 2 198.8 2 368 2 223 2 497 2 347 2 MS Excel programoje atidarau posistemį Tools – Data Analysis ir pasirieku funkciją “F-test Two Sample for Variances” – ji patikrins, ar dispersijos lygios ar ne (žr. Lentelė 5). Atsidariusiame lange pažymiu reikiamus duomenis (Input range – dvi sritys, kurias sudaro kaime ir mieste gyvenančių narių išlaidos) . Lentelė 5   Kaimas Miestas Vidurkis 491.2190476 488.2348485 Dispersija 137395.8873 53151.21969 Stebimųjų skaičius 21 11 Laisvės laipsnių skaičius 20 10 S (statistika) 2.584999706 P(F δ2y Kadangi kritinė sritis yra KS=[2.584999706; +∞) ir S (statistika) neįeina į šią sritį, tai paliekame galioti H0. Vadinasi, galima sakyti, kad pajamų pasiskirstymas kaime ir mieste yra lygus. Be to, kadangi dispersijos lygios, tai tikrinam kitą hipotezę: H0 : μx2 = μy2 Ha : μx2 ≠ μy2 Pasirenku funkciją “ t-Test: Two-Sample Assuming Equal Variances”. Atsidariusiame lange pažymiu tuos pačius duomenis kaip ir pirmuoju atveju, tik papildomai pažymiu, kad „Hypothesized Mean Difference“ lygus 0. Gaunu tokią lentelę (žr. Lentelė 6): Lentelė 6   Kaimas Miestas Vidurkis 491.2190476 488.2348485 Dispersija 137395.8873 53151.21969 Stebimųjų skaičius 21 11 Jungtinė dispersija 109314.3314 Spėjamas vidurkio skirtumas 0 Laisvės laipsnių skaičius 30 tsk 0.024250475 P(T μy2 (X-pajamos; Y-išlaidos) Kadangi kritinė sritis yra KS=[1,695519; +∞) ir tsk nepatenka į šią sritį, tai H0 paliekame. Vadinasi, pajamų vidurkis lygus išlaidoms, tai santaupos nekinta. 5. SKURDO AR NELYGYBĖS RODIKLIŲ ĮVERTINIMAS Skurdo riba – tai kriterijus, kurio pagalba politikai ar kiti asmenys suskirsto gyventojus, šeimas ar namų ūkius į skurstančius ir neskurstančius. Norint apskaičiuoti skurdo rodiklius, reikalingi šie duomenys: namų ūkio dydis, disponuojamos pajamos ir disponuojamos pajamos vienam ūkio nariui (žr. Lentelė 8). Duomenys: Lentelė 8 Namų ūkio dydis Namų ūkio disponuojamos pajamos Pajamos vienam namų ūkio nariui 4 5794 1448.5 1 518 518 3 1752 584 5 1280 256 4 933 233.25 1 334 334 3 1663 554.3333 2 816 408 5 679 135.8 1 244 244 3 4530 1510 2 1281 640.5 3 537 179 4 1259 314.75 2 1143 571.5 5 946 189.2 4 1493 373.25 3 643 214.3333 1 254 254 3 1285 428.3333 1 363 363 1 821 821 4 1305 326.25 3 1642 547.3333 4 1002 250.5 4 1874 468.5 3 769 256.3333 5 2050 410 2 339 169.5 2 2059 1029.5 1 1913 1913 2 563 281.5 Suma 91 42084 462.4615 Vidutinės pajamos vienam namų ūkio nariui = Suma disponuojamų pajamų / Suma namų ūkio dydžių Taigi vidutinės pajamos vienam namų ūkio nariui yra 462,46 Lt. Apskaičiuosiu keturis skurdo rodiklius: 1. Skurdo ribą; 2. Skurdo gylį; 3. Skurdo gylį; 4. Žemų pajamų indeksą. Skurdo riba: Skurdo riba pasirenkama su 50 % nuo vidutinių pajamų vienam namų ūkio nariui. r =0.5* Vidutinės pajamos vienam namų ūkio nariui r =0.5*462,46 = 231,23 Lt Skurdo lygis: Skurstančių gyventojų lygis šalyje parodo šalies gyventojų dalį, kurių pajamos žemiau skurdo ribos. Skurdo lygiui įvertinti naudojama formulė: L  Čia: L – skurdo lygis, q – skurstančių gyventojų skaičius , n – visų gyventojų skaičius. Nustatant skurstančių gyventojų skaičių atrenkame tuos namų ūkius, kur vienam nariui tenka žemesnės pajamos už skurdo ribą. Šiuo atveju skursta 5 šeimos,t.y. 18 gyventoju iš 91 tiriamų namų ūkių asmenų. L  18/ 91  0,1978021 Taigi, 19,78  visų stebimų gyventojų pajamos yra žemiau skurdo ribos. Įvertinsime skurdo gylį. Skurdo gylis (žemų pajamų nuokrypis): Žemų pajamų nuokrypis – tai rodiklis, kuris parodo, kiek vidutiniškai skurstančiųjų pajamos nukrypsta nuo skurdo ribos. Šis rodiklis parodo skurdo gilumą. Jis randamas: = 0,244622 Kur: xi – i-tojo skurstančiojo pajamos r – skurdo riba ki – namų ūkio dydis Vidutiniškai 24,46 % skurstančiųjų pajamos nukrypsta nuo skurdo ribos. Žemų pajamų indeksas: Žemų pajamų indeksas parodo kiek reikia lėšų, norint eliminuoti skurdą šalyje. Apskaičiuojamas pagal tokią formulę: I = L * N = 0.048387 Kur: L – skurdo lygis, N – skurdo gylis. Reikia 4,84 % lėšų, norint eliminuoti skurdą šalyje. 6. NAMŲ ŪKIŲ NELYGYBĖ: GINI KOEFICIENTAS, LORENCO KREIVĖ Lorenco kreivė. Lorenco kreivė rodo, kurią pajamų dalį gauna tam tikra visuomenės dalis. Ji padeda įvertinti, kaip lygiai pasiskirsto pajamų dalių grafinis vaizdas. Įstriža linija rodo idealiai lygų pajamų pasiskirstymą. Kuo toliau Lorenco kreivė nukrypusi nuo įstrižos linijos , tuo nelygesnis pajamų pasiskirstymas. Plotas, esantis tarp Lorenco kreivės ir absoliučios lygybės tiesės, vadinamas koncentracijos plotu. Jis parodo skirtumus tarp siekiamos ir idealios padėties pajamų pasiskirstymo atžvilgiu. Taigi tam, kad galėčiau nubraižyti Lorenco kreivę, sudariau lentelę, kurioje yra išdėstyti tokie dydžiai: vieno namų ūkio nario disponuojamos pajamos (išdėstytos didėjimo tvarka), skaičiai nuo 1 iki 32 (nes tokia mano imtis), sukauptas vieno namų ūkio nario pajamas, o paskutiniame stulpelyje trečio stulpelio duomenis padalinau iš pirmo stulpelio sumos. Sudariusi šią lentelę, nubraižiau grafiką (žr. 7 pav.). Vieno namų ūkio nario disponuojamos pajamos ni Sukauptos vieno namų ūkio nario pajamos Sukauptos vieno namų ūkio nario pajamos/sumos visu pajamų manų ūkio nariui 1448.5 1 1448.5 0.03125 0.089264 518 2 1966.5 0.0625 0.121186 584 3 2550.5 0.09375 0.157175 256 4 2806.5 0.125 0.172951 233.25 5 3039.75 0.15625 0.187325 334 6 3373.75 0.1875 0.207907 554.3333 7 3928.083 0.21875 0.242068 408 8 4336.083 0.25 0.267211 135.8 9 4471.883 0.28125 0.27558 244 10 4715.883 0.3125 0.290616 1510 11 6225.883 0.34375 0.38367 640.5 12 6866.383 0.375 0.423141 179 13 7045.383 0.40625 0.434172 314.75 14 7360.133 0.4375 0.453569 571.5 15 7931.633 0.46875 0.488787 189.2 16 8120.833 0.5 0.500447 373.25 17 8494.083 0.53125 0.523448 214.3333 18 8708.417 0.5625 0.536657 254 19 8962.417 0.59375 0.552309 428.3333 20 9390.75 0.625 0.578705 363 21 9753.75 0.65625 0.601075 821 22 10574.75 0.6875 0.651669 326.25 23 10901 0.71875 0.671775 547.3333 24 11448.33 0.75 0.705504 250.5 25 11698.83 0.78125 0.720941 468.5 26 12167.33 0.8125 0.749812 256.3333 27 12423.67 0.84375 0.765609 410 28 12833.67 0.875 0.790875 169.5 29 13003.17 0.90625 0.801321 1029.5 30 14032.67 0.9375 0.864764 1913 31 15945.67 0.96875 0.982652 281.5 32 16227.17 1 1 Suma: 16227.17 7 pav. Lorenco kreivė Iš brėžinio matyti, kad Lorenco kreivė yra pakankamai išgaubta. Vadinasi, yra gana didelė turtinė nelygybė. Gini koeficientas. Pajamų pasiskirstymo grafiką galima analizuoti matematiškai, naudojant Gini koeficientą. Koeficiento reikšmė, kaip ir Lorenco kreivė, parodo pajamų pasiskirstymo nelygybę. Kuo ta reikšmė mažesnė, tuo nelygybė mažiau išreikšta. Esant tobulai lygiam pajamų pasiskirstymui, Gini koeficientas būtų lygus 0. Koeficientas skaičiuojamas: 0 ≤ G(y) ≤ 1 Tam kad būtų lengviau apskaičiuoti Gini koeficientą, sudarau tokią lentelę, kurioje didėjimo tvarka išdėstau vieno namų ūkio nario pajamas, skaičius nuo 32 iki 1, o trečiame stulpelyje surašau reikšmes, gautas sudauginus pirmojo ir antrojo stulpelių duomenis (žr. lentelė 9). Lentelė 9 Vieno namų ūkio nario disponuojamos pajamos N 135.80 32 4345.60 169.50 31 5254.50 179.00 30 5370.00 189.20 29 5486.80 214.33 28 6001.33 233.25 27 6297.75 244.00 26 6344.00 250.50 25 6262.50 254.00 24 6096.00 256.00 23 5888.00 256.33 22 5639.33 281.50 21 5911.50 314.75 20 6295.00 326.25 19 6198.75 334.00 18 6012.00 363.00 17 6171.00 373.25 16 5972.00 408.00 15 6120.00 410.00 14 5740.00 428.33 13 5568.33 468.50 12 5622.00 518.00 11 5698.00 547.33 10 5473.33 554.33 9 4989.00 571.50 8 4572.00 584.00 7 4088.00 640.50 6 3843.00 821.00 5 4105.00 1029.50 4 4118.00 1448.50 3 4345.50 1510.00 2 3020.00 1913.00 1 1913.00 Vieno namų ūkio nario pajamų vidurkis yra 507.10 Lt, o trečio stulpelio duomenų suma yra 168761.23 susistačiusi viską į formulę, gaunu tokį Gini koeficientą: G(y)= 0,3812565. Kadangi Gini koeficientas yra šiek tiek didesnis už 0,38, tai vadinasi, yra esminių gyventojų pajamų diferenciacijos netolygumų. 7. IŠLAIDŲ PRIKLAUSOMYBĖS NUO ĮVAIRIŲ FAKTORIŲ TYRIMAS (regresinė analizė) Regresinės analizės tikslas – ištirti priklausomybę Y nuo X1,..... X5 ir atrinkti reikšmingus Xi (i = 1, 2, 3, 4, 5) (žr. Lentelė 10). Regresinei analizei atlikti naudoju: Excel – Tools – Data Analysis – Regression. Lentelė 10 Y X1 X2 X3 X4 X5 Vieno namų ūkio nario vartojimo išlaidos Vieno namų ūkio nario disponuojamos pajamos Gyvenamoji vieta (miestas-0, kaimas-1) Namų ūkio galvos socialinė-ekonominė grupė (verslininkai-1; kiti-0) Namų ūkiai: su vaikais-1; be vaikų-0 Namų ūkio galvos išsimokslinimas (aukštasis-1; kiti-0) 764.75 1448.50 0 1 0 1 717.00 518.00 0 1 0 0 700.33 584.00 1 1 0 0 296.20 256.00 0 1 1 0 315.50 233.25 1 1 1 0 584.00 334.00 1 0 0 0 520.67 554.33 1 1 0 0 514.50 408.00 0 0 0 0 316.40 135.80 1 1 1 0 539.00 244.00 0 0 0 0 905.33 1510.00 0 1 0 0 591.00 640.50 1 1 0 0 262.00 179.00 1 1 0 0 298.00 314.75 1 1 1 0 375.00 571.50 1 0 0 0 198.80 189.20 0 0 0 0 399.00 373.25 1 1 1 0 173.67 214.33 1 0 0 0 368.00 254.00 0 0 0 0 321.33 428.33 1 0 0 0 223.00 363.00 0 0 0 0 497.00 821.00 0 1 0 0 243.25 326.25 1 1 1 0 642.00 547.33 1 1 1 0 536.25 250.50 1 1 1 0 446.00 468.50 1 1 0 0 193.00 256.33 1 0 1 0 202.20 410.00 1 1 0 0 347.00 169.50 0 0 0 0 1316.50 1029.50 1 1 0 0 1660.00 1913.00 1 1 0 0 219.50 281.50 1 1 0 0 Kadangi akivaizdu, jog tarp disponuojamų pajamų ir vartojimo išlaidų yra ryšys, pasirinkau tokį modelį. Taip pat norėjau nustatyti, kurie iš likusiųjų regresorių įtakoja išlaidas. Regresinė statistika Daugialypė koreliacija 0.868553 Determinacijos koeficientas 0.754385 Patikslintas R kvadratas 0.707151 Standartinė paklaida 176.012741 Imties dydis 32 DISPERSINĖ ANALIZĖ   Laisvės laipsnių skaičius Kvadratų suma Dispersijos įverčiai S (statistika) F reikšmė Regresija 5 2474001.615 494800.3 15.97135491 0.0000003248 Liekanos 26 805492.6131 30980.49 Iš viso 31 3279494.228         Parametrų įverčiai Standartinė paklaida t statistika P-reikšmė Apatinė 95% parametro reikšmė Viršutinė 95% parametro reikšmė Apatinė 95% parametro reikšmė Viršutinė 95% parametro reikšmė Laisvasis kintamasis (Y) 114.125772 71.597985 1.593980 0.123026 -33.046090 261.297634 -33.046090 261.297634 X1 disponuojamos pajamos 0.720337 0.097823 7.363702 0.000000 0.519260 0.921415 0.519260 0.921415 X2 gyvenamoji vieta 22.430919 73.790303 0.303982 0.763561 -129.247320 174.109159 -129.247320 174.109159 X3 Namų ūkio galvos socialinė-ekonominė grupė 14.503803 81.867911 0.177161 0.860755 -153.778208 182.785815 -153.778208 182.785815 X4 Namų ūkiai: su vaikais; be vaikų -2.579320 83.495541 -0.030892 0.975592 -174.206975 169.048335 -174.206975 169.048335 X5 Namų ūkio galvos išsimokslinimas -407.287965 202.580154 -2.010503 0.054857 -823.697708 9.121778 -823.697708 9.121778 Žiūriu į F reikšmę: F

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!